Kvota baigėsi gerokai anksčiau nei pernai
Vairuotojų Lietuvos transporto bendrovėms trūksta jau dabar, tačiau jų paieška gali tapti dar sudėtingesnė. Šalis dar liepą išnaudojo visiems metams skirtą užsieniečių įdarbinimo kvotą, todėl vežėjai perspėja apie tūkstančius neužpildytų darbo vietų ir šimtamilijoninius ekonominius praradimus. Tuo pat metu auganti sektoriaus priklausomybė nuo darbuotojų iš trečiųjų šalių kelia ir kitą klausimą – kokiomis sąlygomis šie žmonės dirba Lietuvoje registruotose įmonėse.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) skaičiavimu, išnaudojus šių metų užsieniečių įdarbinimo kvotą Lietuvos įmonėse gali likti neįdarbinta apie 10 tūkst. potencialių vairuotojų[1].
Šiemet nustatyta kvota leido įdarbinti 24,7 tūkst. užsieniečių. Liepos 27 dieną Migracijos departamentas informavo, kad, įskaičiavus jau pateiktus prašymus, nustatytas limitas praktiškai pasiektas. Tuo metu dar buvę keli šimtai laisvų kvotos vienetų buvo panaudoti jau kitą dieną.
Šiemet riba pasiekta gerokai anksčiau nei praėjusiais metais – pernai užsieniečių įdarbinimo kvota baigėsi tik spalio viduryje.
Transporto bendrovėms tai ypač aktualu dėl jau kurį laiką jaučiamo darbuotojų stygiaus. TTLA vertinimu, šiuo metu šalies vežėjams trūksta apie 20 tūkst. vairuotojų. Įmonėms plečiant veiklą, jų poreikis per metus galėtų išaugti net iki 35 tūkst.
Verslas skaičiuoja šimtamilijoninius praradimus
Vežėjų atstovai perspėja, kad neįdarbinti vairuotojai reiškia ne vien tuščias darbo vietas. Mažesnis darbuotojų skaičius gali riboti bendrovių galimybes vykdyti užsakymus, plėsti veiklą ir didinti eksporto apimtis.
TTLA skaičiavimu, 10 tūkst. neįdarbintų vairuotojų Lietuvai gali reikšti apie 650 mln. eurų negautų eksporto pajamų ir dar maždaug 85 mln. eurų su darbo vietomis susijusių mokesčių.
„Pasibaigusi kvota liepos mėnesį reiškia, kad apie 10 tūkstančių potencialių vairuotojų nebus įdarbinti Lietuvoje. Tokiam skaičiui vairuotojų tenka arti 1 proc. BVP, 650 mln. eurų eksporto pajamų ir 85 mln. eurų darbo vietos mokesčių. Nežinau, kodėl šiuo įtemptu laikotarpiu Lietuva rizikuoja netekti milžiniškų įplaukų į biudžetą“, – pranešime teigia TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas.
Darbuotojų paiešką apsunkina ir konkurencija su kitų šalių vežėjais. Vairuotojų stygius nėra vien Lietuvos problema – TTLA duomenimis, visoje Europoje šiuo metu gali trūkti apie 500 tūkst. vilkikų vairuotojų.
Siūlo keisti užsieniečių įdarbinimo modelį
Susidariusią situaciją TTLA siūlo spręsti keičiant dabartinę užsieniečių įdarbinimo tvarką. Aljanso nuomone, vienodi reikalavimai neturėtų būti taikomi žmonėms, kurie į Lietuvą atvyksta laikinai dirbti, ir tiems, kurie čia ketina apsigyventi ilgam.
Pagal siūlomą modelį vidutinės kvalifikacijos darbuotojams, atvykstantiems laikinai dirbti srityse, kuriose trūksta darbo jėgos, būtų taikoma paprastesnė darbo vizų išdavimo tvarka. Tuo metu užsieniečiams, norintiems nuolat gyventi Lietuvoje, galėtų būti keliami papildomi integracijos reikalavimai, susiję su lietuvių kalbos, šalies istorijos ir kitomis žiniomis.
TTLA atkreipia dėmesį į tarptautinių reisų vairuotojų darbo specifiką. Didžiąją laiko dalį šie darbuotojai praleidžia keliuose kitose Europos valstybėse ir pačioje Lietuvoje būna palyginti retai, nors čia yra įdarbinti ir moka mokesčius. Dėl to aljansas abejoja, ar jų integracijai turėtų būti taikomi tokie patys kriterijai kaip užsieniečiams, kurie planuoja Lietuvoje kurti nuolatinį gyvenimą.
Augant užsieniečių poreikiui – klausimai dėl jų darbo sąlygų
Vis dėlto raginimai palengvinti darbuotojų iš užsienio įdarbinimą skamba tuo metu, kai transporto sektoriuje vis daugiau dėmesio sulaukia migrantų darbo sąlygos. Lietuvos vežėjai jau dabar stipriai remiasi trečiųjų šalių piliečiais – 2025 metais šalies įmonėse įdarbinta daugiau kaip 25 tūkst. tokių vairuotojų, o vien per pirmąjį 2026-ųjų ketvirtį jų skaičius siekė beveik 7 tūkst.[2]
Profesinės sąjungos kalba apie atvejus, kai darbuotojai dar prieš atvykdami į Lietuvą įsiskolina tarpininkams, o vėliau susiduria su išskaitomis iš atlyginimų, finansine priklausomybe nuo darbdavio ar kitais galimais pažeidimais. Problemų mastą rodo ir darbo ginčai – 2025 metais jų komisijos išnagrinėjo daugiau kaip 1,7 tūkst. prašymų, o darbuotojams iš vežėjų buvo priteista daugiau nei 1,8 mln. eurų.
Galimais pažeidimais domisi ir teisėsauga – prokuratūros akiratyje yra daugiau kaip šešios Lietuvoje veikiančios logistikos bendrovės, dėl kurių atliekami ikiteisminiai tyrimai. Vis dėlto transporto verslo atstovai ragina atskirų atvejų netapatinti su visa rinka.
TTLA pabrėžia, kad Lietuvoje veikia apie 7 tūkst. transporto ir logistikos įmonių, kuriose dirba maždaug 90 tūkst. vairuotojų, todėl keli tyrimai, aljanso vertinimu, nėra pakankamas pagrindas kalbėti apie sisteminį darbuotojų išnaudojimą visame sektoriuje.
