Europos Sąjungoje iki liepos 22 dienos išdegė daugiau kaip 254 tūkst. hektarų
Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro duomenimis, iki 2026 metų liepos 22 dienos Europos Sąjungoje išdegė 254 388 hektarai žemės. Tai beveik prilygsta 258 600 hektarų užimančiai Liuksemburgo teritorijai.
Nuo metų pradžios palydovais užfiksuoti 1 254 dideli gaisrai. Jų skaičius daugiau kaip dvigubai viršijo ilgalaikį 569 gaisrų vidurkį, nors buvo mažesnis negu tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, kai registruoti 1 329 gaisrai.
Liepos pabaigoje duomenys ėmė sparčiai keistis. Vien per savaitę Prancūzijoje ir Ispanijoje išdegė dešimtys tūkstančių hektarų, todėl oficialiose ataskaitose nurodomi skaičiai priklauso nuo jų atnaujinimo datos.
Ispanija tapo labiausiai nuo 2026 metų miškų gaisrų nukentėjusia ES valstybe
„Euronews“, remdamasis „Copernicus“ duomenimis, skelbia, kad Ispanijoje 2026 metais jau išdegė daugiau kaip 200 tūkst. hektarų. Tai sudaro apie 0,4 proc. visos šalies teritorijos.
Dideli gaisrai kilo Madrido apylinkėse, Avilos provincijoje ir kituose centriniuose šalies regionuose. Liepos 24 dieną Ispanija dėl gaisrų paskelbė nacionalinę civilinės saugos ekstremaliąją situaciją.
Per didžiausias evakuacijas namus turėjo palikti dešimtys tūkstančių žmonių. Iki liepos 24 dienos Ispanijos institucijos buvo pranešusios apie mažiausiai 13 žuvusiųjų, o vėliau ligoninėje mirus dar vienai nuo nudegimų nukentėjusiai moteriai aukų skaičius padidėjo iki 14.
Prancūzijoje ugnis privertė evakuoti apie 260 tūkst. žmonių
Prancūzijoje sunkiausia padėtis susidarė Žirondos departamente ir aplink Bordo miestą. Gaisrai apėmė tankius pušynus, kuriuose dėl karščio, sausros ir stipraus vėjo liepsnos plito ypač greitai.
Liepos 28 dieną buvo skelbiama, kad Žirondos regione išdegė daugiau kaip 42 tūkst. hektarų. Iš pavojingų teritorijų evakuota apie 220 tūkst. žmonių, o visoje Prancūzijoje evakuotųjų skaičius priartėjo prie 260 tūkst.
Kai kurie gaisrai buvo tokie stiprūs, kad virš jų susiformavo pirokumulonimbai – didžiuliai ugnies sukelti audros debesys. Jie gali sukelti staigius vėjo gūsius, žaibus ir degančių nuolaužų lietų, todėl gaisro kryptis tampa sunkiai prognozuojama.
Portugalijoje paskelbtas aukščiausias gaisrų pavojaus lygis
Portugalija pagal išdegusios teritorijos dalį atsidūrė antroje vietoje tarp Europos Sąjungos valstybių. Gaisrų paveiktas plotas sudaro apie 0,3 proc. šalies teritorijos.
Aukščiausias gaisrų pavojaus lygis paskelbtas visuose šiaurės ir centrinės Portugalijos rajonuose bei pietuose esančiame Faro rajone. Šiose teritorijose aukšta temperatūra sutapo su išdžiūvusia augmenija ir stipriais vėjais.
Dalis Portugalijos ir Ispanijos augmenijos ypač vešli tapo po drėgnesnio pavasario. Prasidėjus vasaros karščiams, žolė ir krūmynai greitai išdžiūvo ir virto dideliu kiekiu lengvai užsiliepsnojančios medžiagos.
Gaisrai iki liepos 22 dienos išmetė 8,31 mln. tonų anglies dioksido
Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro duomenimis, iki liepos 22 dienos ES gaisrai į atmosferą išmetė apie 8,31 mln. tonų anglies dioksido. „Euronews“ publikacijoje nurodytos „8 tonos“ yra akivaizdžiai praleistas matavimo vienetas – oficialiuose duomenyse kalbama apie 8,31 mln. tonų.
Palyginimui, vidutinio ES gyventojo metinis anglies dioksido pėdsakas siekia apie 5,55 tonos. Gaisrų metu taip pat išsiskiria smulkiosios kietosios dalelės, anglies monoksidas ir kitos oro kokybę bloginančios medžiagos.
Dūmai gali nukeliauti šimtus kilometrų nuo degančių teritorijų. Dėl jų blogėja matomumas, didėja kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių sveikatos rizika.
Teiginys apie naują visų laikų rekordą dar nėra patvirtintas
Iki liepos 22 dienos išdegęs 254 388 hektarų plotas buvo šiek tiek mažesnis negu tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, kai liepsnos buvo paveikusios 270 449 hektarus. Todėl 2026-ieji tuo metu dar nebuvo rekordiniai pagal konkrečios datos rodiklį.
„Euronews“ publikacijoje 270 tūkst. hektarų skaičius pateikiamas kaip visas 2025 metų rezultatas. Oficialūs Europos Komisijos duomenys rodo, kad per visus 2025 metus ES išdegė 1 092 095 hektarai. Tai buvo didžiausias metinis plotas nuo palyginamų EFFIS duomenų rinkimo pradžios 2006 metais.
2026 metų galutinis rezultatas priklausys nuo rugpjūčio, rugsėjo ir rudens sąlygų. Ilgėjantis gaisrų sezonas reiškia, kad pavojus gali išlikti iki lapkričio, tačiau dabartiniai duomenys dar neleidžia tvirtai skelbti, kad 2025 metų metinis rekordas bus pralenktas.
Europos Sąjunga gaisrams gesinti telkia bendrą orlaivių ir ugniagesių rezervą
ES valstybės gaisrų gesinimo pagalbos gali prašyti per Sąjungos civilinės saugos mechanizmą. Jo pagrindu į paveiktas šalis siunčiami kitų valstybių lėktuvai, sraigtasparniai, ugniagesiai ir gelbėtojai.
Už pasirengimą krizinėms situacijoms atsakinga Europos Komisijos narė Hadja Lahbib pabrėžė, kad vien gesinimo technikos nepakaks. Jos teigimu, daugiau lėšų turi būti skiriama miškų priežiūrai, degios augmenijos šalinimui, visuomenės švietimui ir ankstyvam gaisrų aptikimui.
Europos Komisija nurodo, kad maždaug 90 proc. gaisrų kyla dėl žmonių veiklos. Šiai kategorijai priskiriamas neatsargus elgesys, techniniai gedimai, žemės ūkio darbai ir tyčiniai padegimai, o karštis, sausra bei vėjas lemia, kaip greitai ugnis išplinta.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Wildfires: Europe on track for worst year on record as burned area reaches size of Luxembourg
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/29/wildfires-europe-on-track-for-worst-year-on-record-as-burned-area-reaches-size-of-luxembou
European Commission Joint Research Centre. (2026). Current wildfire situation in Europe
https://joint-research-centre.ec.europa.eu/projects-and-activities/natural-and-man-made-hazards/forest-fires/current-wildfire-situation-europe_en
Reuters. (2026). Wildfire response must evolve to keep pace with climate change, EU says
https://www.reuters.com/business/environment/wildfire-response-must-evolve-keep-pace-climate-change-eu-says-2026-07-29/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aktualus ir informatyvus, pateikiantis svarbią informaciją apie miškų gaisrus Europoje, jų padarinius ir statistiką, kas yra svarbu lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslius ir aktualius duomenis apie gaisrus Europoje, remiasi patikimais šaltiniais, tokiomis kaip Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras ir Euronews, ir vengia dezinformacijos. Informacija yra aiški ir nešališka, todėl rekomenduoju publikuoti.
Straipsnis yra labai aktualus, nes apima didelius miškų gaisrus Europoje, kurie turi rimtų pasekmių tiek aplinkai, tiek žmonių gyvenimams. Ši tema yra svarbi Lietuvos auditorijai, ypač atsižvelgiant į klimato kaitos ir ekstremalių situacijų kontekstą.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie miškų gaisrus Europoje, jų poveikį aplinkai ir žmonėms, todėl jis yra naudingas visuomenei. Informacija yra konstruktyvi ir padeda suprasti esamą situaciją bei jos pasekmes.
Straipsnis perteikia nerimą keliančią informaciją apie gaisrus Europoje, tačiau jis gali sukelti nepagrįstą paniką ir emocinę įtampą skaitytojams. Reikėtų daugiau dėmesio skirti psichologiškai saugiam tonui ir emocinės sveikatos aspektams.
