Ar grūdų supirkimo rinkoje pakanka konkurencijos?
Naujo derliaus supirkimo sezonas prasidėjo ne tik intensyviu darbu laukuose, bet ir diskusijomis dėl grūdų rinkos veikimo. Sulaukusi ūkininkų nusiskundimų dėl panašių grūdų džiovinimo ir valymo paslaugų įkainių, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Institucijos prašoma įvertinti, ar rinkoje nėra konkurencijos taisyklių pažeidimų ir galimų draudžiamų susitarimų tarp grūdų supirkimo įmonių.
Ministerijos teigimu, ūkininkai atkreipė dėmesį, kad skirtinguose grūdų supirkimo punktuose taikomi džiovinimo ir valymo įkainiai dažnai yra itin panašūs arba net sutampa. ŽŪM vertinimu, tokia situacija kelia klausimų, ar kainos iš tiesų nustatomos savarankiškai, atsižvelgiant į kiekvienos įmonės veiklos sąnaudas, technologinius sprendimus ir konkurencines sąlygas.
„Girdime ūkininkų atstovų abejones, kad įkainiai neatspindi realių sąnaudų ir galimai iškreipia konkurencinę aplinką, tad kreipiamės į Konkurencijos tarybą. Nepaisant skirtingų technologijų ir energetinių sąnaudų, grūdų džiovinimo bei valymo įkainiai skirtinguose supirkimo punktuose išlieka panašūs, nors kaimyninėse šalyse už tas pačias paslaugas dažnai mokama beveik dvigubai mažiau“, – pranešime pabrėžė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Ministerija paprašė Konkurencijos tarybos įvertinti konkurencinę situaciją grūdų supirkimo rinkoje ir nustatyti, ar nėra draudžiamų susitarimų tarp rinkos dalyvių. Jei būtų nustatyta pažeidimų požymių, institucijos prašoma pradėti oficialų tyrimą.
Ministerija ragina atsisakyti papildomų mokesčių
ŽŪM dėmesį atkreipė ir kai kurių grūdų supirkimo įmonių taikomi laboratorinių mėginių plombavimo mokesčiai. Ministerija ragina jų atsisakyti, pabrėždama, kad tokios paslaugos kaina turėtų būti grindžiama tik faktinėmis procedūros atlikimo sąnaudomis.
„Jeigu mėginys plombuojamas vieną kartą, nėra ekonominio pagrindo už 20 tonų partiją taikyti dvidešimt kartų didesnį mokestį nei už 1 tonos partiją. Toks modelis tampa finansiniu barjeru ūkininkui pasinaudoti arbitražiniu tyrimu“, – teigė žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdis.
Anot ministerijos, papildomi įkainiai gali apsunkinti ūkininkų galimybes pasinaudoti arbitražiniais tyrimais tais atvejais, kai kyla nesutarimų dėl grūdų kokybės. Dėl to ŽŪM tikisi, kad supirkimo įmonės peržiūrės savo taikomą praktiką ir atsisakys, ministerijos vertinimu, nepagrįstų mokesčių.
Plombavimo tikslas – didesnis skaidrumas
Privalomas grūdų ir aliejingųjų augalų sėklų laboratorinių mėginių plombavimas Lietuvoje įsigaliojo praėjusių metų sausį. Šis reikalavimas buvo įvestas siekiant užtikrinti, kad mėginiai iki tyrimo išliktų nepažeisti, o jų atidarymas būtų lengvai pastebimas.
Ministerija pabrėžia, kad šios tvarkos tikslas buvo stiprinti pasitikėjimą tarp grūdų pardavėjų ir supirkėjų bei užtikrinti didesnį skaidrumą intensyviausiu derliaus supirkimo laikotarpiu. Tačiau, ŽŪM duomenimis, dalis supirkimo įmonių už mėginių plombavimą taiko papildomus įkainius, nors toks reikalavimas nebuvo skirtas naujiems mokesčiams įvesti.
Ministerija tikisi, kad tiek Konkurencijos tarybos vertinimas, tiek pačių rinkos dalyvių sprendimai prisidės prie skaidresnės ir sąžiningesnės grūdų supirkimo rinkos.
