Svajonių būste svarbiausia – erdvė, o ne prabanga
Nors daugelis svajoja apie idealų būstą prestižinėje vietoje, realybėje pasirinkimus dažnai lemia finansinės galimybės. Tačiau apklausa rodo, kad jei pinigai neribotų, Lietuvos gyventojai pirmiausia rinktųsi erdvų ir funkcionalų būstą, o ne prabangius sprendimus.
NT bendrovės „Realco“ užsakymu atliktas reprezentatyvus bendrovės „Spinter tyrimai“ tyrimas atskleidė, kad svarbiausias svajonių būsto kriterijus yra jo plotas – taip atsakė 35 proc. respondentų. Tuo metu įvairūs papildomi privalumai, tokie kaip sporto klubas daugiabutyje, budinti apsauga ar išskirtinė pastato architektūra, daugumai nėra lemiami. Šiuos aspektus svarbiausiais įvardijo vos 3–5 proc. apklaustųjų[1].
Anot „Realco“ pardavimų direktoriaus Marijono Chmieliausko, nors būsto vieta išlieka svarbi, ji nėra vienintelis veiksnys, lemiantis gyventojų pasirinkimą.
„Tačiau vieta – tik vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama renkantis būstą. Vertinant, kas gyventojams svarbu pačiame būste, paaiškėja, kad svajonių namai jiems visai nesisieja su išskirtine architektūra ar tokiais patogumais, kaip sporto klubas ar apsauga. Daug didesnę reikšmę turi tai, kas kasdien leidžia namuose jaustis patogiai, jaukiai ir laisvai“, – pastebi M. Chmieliauskas.
Gyvenimo kokybę lemia ne tik kvadratiniai metrai
Pasak M. Chmieliausko, gyventojams svarbus ne tik būsto plotas, bet ir tai, kaip efektyviai galima išnaudoti erdvę. Šiuolaikiniuose namuose turi būti vietos ne tik poilsiui, bet ir darbui, vaikų laisvalaikiui, šeimos susibūrimams bei daiktų laikymui.
„Būste turi tilpti ne vien sofa ir lova. Žmonėms reikia vietos dirbti, pailsėti, gaminti ir valgyti, vaikams – žaisti, o šeimai – kartu leisti laiką. Ne mažiau svarbios talpios spintos ar sandėliukas sezoniniams drabužiams, dviračiams, sporto inventoriui ir kitiems daiktams, kad jie neužgriozdintų gyvenamosios erdvės. Todėl, nevertinant vietos, būtent plotas tampa svarbiausiu būsto kriterijumi“, – teigia jis.
Ne mažiau svarbus gyventojams yra ir būsto įrengimas. Tyrimo duomenimis, 28 proc. respondentų didelę reikšmę teikia kokybiškai apdailai, ergonomiškam išplanavimui, ilgaamžėms medžiagoms bei gerai įrengtoms bendrosioms erdvėms.
„Kokybiška apdaila svarbi ne vien dėl estetikos. Ilgaamžės medžiagos, gerai apgalvotas apšvietimas, patogiai integruotos daiktų laikymo vietos, ergonomiškas išplanavimas ir tvarkingai įrengtos bendrosios erdvės reiškia mažiau rūpesčių bei išlaidų įsikėlus. Pirkėjas nori ne tik gražaus, bet ir patogiai suplanuoto būsto, kuriame būtų gera gyventi kasdien“, – pabrėžia M. Chmieliauskas.
Saugumas ir privatumas tampa vis svarbesni
Tyrimas parodė, kad saugi gyvenamoji aplinka yra vienas svarbiausių prioritetų renkantis būstą. Uždarą teritoriją ir saugumą svarbiu kriterijumi įvardijo 27 proc. respondentų, o dar 21 proc. pabrėžė privatumo svarbą. Saugumo aspektą dažniau akcentavo moterys nei vyrai.
Pasak M. Chmieliausko, šiandien uždara teritorija reiškia kur kas daugiau nei tik tvorą aplink gyvenamųjų namų kompleksą.
„Uždara teritorija pirkėjui reiškia ne vien tvorą. Tai – kontroliuojamas patekimas į namą ir kiemą, mažesnis pašalinių žmonių srautas, saugesnė aplinka vaikams bei ramesnės ir tvarkingesnės bendrosios erdvės. Naujuose projektuose į tai atsižvelgiama vis dažniau, nes gyventojai tai laiko svarbia patogaus ir ramaus gyvenimo dalimi“, – aiškina „Realco“ atstovas.
Vaizdas pro langą ir technologijos: skirtingų kartų prioritetai skiriasi
Maždaug penktadaliui apklaustųjų svarbus gražus vaizdas pro langą. Pasak NT eksperto, būsto vertę kuria ne tik miesto panorama – ją didina ir žaliosios erdvės, atviresnė aplinka bei didesnis atstumas iki kitų pastatų.
„Vaizdas pro langą keičia būsto pojūtį: suteikia daugiau erdvės ir šviesos, leidžia nesijausti uždarytam tarp kitų pastatų. Tai yra savybė, kurios vėliau nepakeisi nei remontu, nei naujais baldais“, – atkreipia dėmesį jis.
Modernius technologinius sprendimus, tokius kaip išmanus šildymo, apšvietimo, vėdinimo ar patekimo į namus valdymas, svarbiais įvardijo 17 proc. respondentų. Tyrimas taip pat paneigė stereotipą, kad jie aktualiausi jaunimui – šiuos sprendimus dažniau rinkosi vyresni nei 46 metų gyventojai.
„Išmanus šildymo, vėdinimo, apšvietimo ar patekimo į namą valdymas patogus bet kokio amžiaus žmogui. Technologijos pamažu tampa ne išskirtine naujove, o priemone paprasčiau valdyti būstą, taupyti energiją ir jaustis saugiau“, – sako M. Chmieliauskas.
Apklausa atskleidė ir kartų skirtumus. Vyresni respondentai dažniau pabrėžia gražaus vaizdo pro langą svarbą, o jaunesni daugiau dėmesio skiria pastato architektūrai. Reprezentatyvią apklausą 2025 metų pabaigoje atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1 016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
