Nebenaudojamai elektronikai – keli būdai atsikratyti atsakingai
Nebenaudojami telefonai, televizoriai, kompiuteriai, smulkūs buitiniai prietaisai ir kita elektronika neturėtų būti kaupiami namuose ar išmetami kartu su buitinėmis atliekomis. Tokia įranga gali būti perduodama legaliems atliekų tvarkytojams, o gyventojams Lietuvoje sudaryta nemažai galimybių tai padaryti patogiai ir nemokamai.
Seną elektroniką priima prekybos vietos, prekiaujančios tokios pačios paskirties įranga. Tuo metu nedidelius, iki 25 centimetrų dydžio prietaisus galima palikti specialiose surinkimo dėžėse, įrengtose didžiuosiuose prekybos centruose. Ši galimybė leidžia atsikratyti smulkios elektronikos apsiperkant, todėl papildomai vykti į atliekų surinkimo aikšteles nereikia[1].
Gyventojai taip pat gali pasinaudoti nemokama elektros ir elektroninės įrangos išvežimo iš namų paslauga, kurią organizuoja gamintojų ir importuotojų asociacijos. Nebereikalingus prietaisus priima ir atliekų tvarkymo įmonės, o beveik visose savivaldybėse veikia daugiau kaip šimtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių. Jei priduodama įranga ar jos dalys turi rinkos vertę, už jas gali būti sumokėta.
Perduodant atliekas svarbu įsitikinti, kad jos bus sutvarkytos teisėtai
Elektronikos atliekas iš gyventojų namų kartais surenka ir nelegaliai veikiantys asmenys, todėl perduodant prietaisus verta įsitikinti, kam jie atiduodami. Atliekų surinkėjai turėtų pateikti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą – perdavimo–priėmimo aktą, atliekų vežimo lydraštį arba darbuotojo pažymėjimą. Tai padeda užtikrinti, kad atliekos pasieks teisėtus tvarkytojus.
Ne visa elektronika gali būti priimta surinkimo vietose. Atliekų tvarkytojai gali atsisakyti priimti prietaisus, jei jiems trūksta pagrindinių dalių, jų viduje yra kitų atliekų arba jie kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir saugumui.
Tinkamas elektronikos atliekų tvarkymas svarbus dėl jose esančių pavojingų medžiagų. Įvairūs cheminiai junginiai, patekę į aplinką, gali užteršti dirvožemį ir vandenį bei turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Dėl šios priežasties elektronikos atliekos neturėtų būti ardomos savarankiškai ar šalinamos kartu su kitomis buitinėmis atliekomis.
Baterijoms ir akumuliatoriams – apie 9 tūkst. surinkimo vietų visoje Lietuvoje
Naudotas baterijas ir akumuliatorius gyventojai gali priduoti maždaug 9 tūkst. surinkimo vietų visoje šalyje. Daugiausia specialių talpų įrengta prekybos centruose ir kitose mažmeninės prekybos vietose, tačiau baterijos taip pat priimamos degalinėse, biuruose, švietimo įstaigose bei kitose viešosiose erdvėse. Platintojai senas baterijas privalo priimti nemokamai ir nereikalauti, kad gyventojas tuo pačiu įsigytų naujas.
Automobilių ir pramoniniai akumuliatoriai taip pat gali būti perduodami atliekų tvarkymo įmonėms arba pristatomi į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Šios atliekos dažnai turi ekonominę vertę, todėl jų turėtojams už priduotus akumuliatorius gali būti atlyginama.
Praėjusiais metais Lietuvos rinkai buvo pateikta 83,4 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos. Per tą patį laikotarpį surinkta ir apdorota 25,8 tūkst. tonų elektronikos atliekų, o panaudotų baterijų ir akumuliatorių surinkta apie 13,1 tūkst. tonų. Šie duomenys rodo, kad elektronikos ir baterijų surinkimo sistema veikia plačiai, tačiau gyventojams ir toliau sudaromos galimybės dar aktyviau naudotis legaliais atliekų surinkimo būdais.
