Priklausomybė apie save gali priminti net ir po daugelio metų
Žmonės, atsisakę psichoaktyviųjų medžiagų ar kitokio priklausomo elgesio, neretai susiduria su netikėtais išgyvenimais – sapnuoja vartojimą, pajunta stiprų norą rūkyti ar net nesąmoningai į pirkinių krepšelį įsideda alkoholio. Specialistai pabrėžia, kad tokios situacijos yra normalios, nes priklausomybė – lėtinė liga, kurios pėdsakai smegenyse išlieka ilgą laiką.
Respublikinio priklausomybės ligų centro specialistės Vijolės Miškinienės teigimu, tokius reiškinius lemia susiformavę sąlyginiai refleksai, todėl tam tikri veiksmai ar mintys gali sugrįžti net ir ilgai nevartojant[1].
„Mūsų smegenys veikia refleksų pagalba. Daugelis yra patyrę, kai po remonto pakeitus elektros jungiklio vietą, ranka dar ilgą laiką automatiškai tiesiasi buvusiojo link. Tai sąlyginis refleksas, kuris išnyksta tik ilgai veiksmo nekartojant.
Yra ir nemažai su priklausomybe susijusių sąlyginių refleksų, kurie automatiškai neišnyksta vos nustojus vartoti, reikia nemažai laiko, kol nepastiprinti jie susilpnėja ir išnyksta“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo Stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Vijolė Miškinienė.
Anot jos, dažni sapnai apie ankstesnį vartojimą savaime nereiškia atkryčio. Svarbiausia – žmogaus reakcija pabudus. Jei sapnas sukelia palengvėjimą, kad tai buvo tik regėjimas, tai laikoma natūralia sveikimo dalimi. Tačiau jei mintys apie vartojimą užsitęsia, ima atrodyti patrauklios ar idealizuojamos, tai gali būti pirmasis galimo atkryčio signalas.
Psichologiniai simptomai išlieka ilgiau nei fiziniai
Specialistė pastebi, kad sveikstantys žmonės kartais automatiškai atsiduria prie lošimų salės ar net nepastebėję pasiima alkoholio parduotuvėje. Tokie veiksmai dažniausiai susiję su senais įpročiais, o ne sąmoningu noru grįžti prie priklausomybės. Vis dėlto, jei tokios situacijos kartojasi, rekomenduojama kreiptis pagalbos į specialistus.
Pasak V. Miškinienės, priklausomybė pasireiškia ne tik fiziniais, bet ir psichologiniais simptomais. Fiziniai požymiai, tokie kaip drebulys, prakaitavimas ar nemiga, dažniausiai įveikiami greičiau. Kur kas ilgiau išlieka psichologiniai sunkumai – nerimas, dirglumas, nuolatinės mintys apie vartojimą ar žalingą elgesį. Būtent jie dažniausiai tampa atkryčio priežastimi.
Atkrytis – ne nesėkmė, o ženklas ieškoti pagalbos
Specialistė pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai žmogus ima manyti esantis visiškai pasveikęs ir įsitikina, jog gali vartoti „saikingai“.
„Labai dažnai atkrytis įvyksta, kai žmogus pasijaučia pasveikęs, daug metų nevartojantis, nes atsiranda iliuzija, kad viskas gerai ir galima „saikingai“ pavartoti. Dažnai taip mano ir artimieji, draugai. Iš tiesų net mažiausias medžiagos kiekis ar veiksmas gali vėl sukelti nekontroliuojamą vartojimą.
Suvokti priklausomybę ir jos poveikį geriausiai padeda kompleksinis gydymas, derinant medikamentus ir psichoterapiją, kurios metu pacientai įsisąmonina, kad reikės išmokti atsisakyti bet kokio vartojimo ir kaip tai padaryti“, – tikina specialistė.
Apie artėjantį atkrytį gali įspėti pasikeitusi emocinė būsena, uždarumas, pyktis, bendravimo vengimas, sugrįžimas į ankstesnes vartojimo vietas ar ryšių atnaujinimas su senais pažįstamais. Taip pat mažėja motyvacija dalyvauti gydyme ar savitarpio pagalbos grupėse.
Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovė pabrėžia, kad atkrytis nėra nesėkmingo gydymo ženklas. Tai ligos dalis, rodanti, jog žmogui reikia papildomos pagalbos. Geriausių rezultatų pasiekiama derinant medikamentinį gydymą, psichoterapiją ir į gydymo procesą įtraukiant artimuosius. Pasak specialistės, daugelis pacientų vėliau pripažįsta apgailestaujantys, kad profesionalios pagalbos nesikreipė anksčiau.
