Liepsnos privertė Ispaniją imtis beprecedenčių veiksmų
Sparčiai plintantys miškų gaisrai privertė Ispanijos valdžią žengti istorinį žingsnį – pirmą kartą šalies istorijoje dėl miškų gaisrų paskelbta nacionalinė ekstremalioji padėtis. Toks sprendimas priimtas dėl itin sudėtingos situacijos Madrido regione ir Avilos provincijoje, kur ugnis nekontroliuojamai plinta gyvenamųjų vietovių kryptimi ir kelia grėsmę tūkstančiams žmonių.
Iš gyvenviečių, esančių vos apie 50 kilometrų nuo Madrido, evakuota daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų. Dar apie 1,5 tūkst. žmonių namus buvo priversti palikti Avilos provincijoje. Dėl gaisrų uždarytos kelios svarbios magistralės, įskaitant M-507 ir M-501 kelius, o kai kuriose vietovėse sustabdytas eismas, siekiant užtikrinti gyventojų ir gelbėtojų saugumą[1].
Paskelbus nacionalinę ekstremaliąją padėtį, krizės valdymą perėmė Ispanijos Vidaus reikalų ministerija. Gaisrų gesinimo operacijoms vadovauja Karinių ekstremaliųjų situacijų padalinys (UME), kuris specializuojasi stichinių nelaimių likvidavimo darbuose. Šimtai ugniagesių, kariškių ir kitų gelbėjimo tarnybų pareigūnų jau kelias paras nesitraukia iš gaisrų zonų.
Premjeras Pedro Sánchezas pranešė, kad valstybė mobilizavo visas turimas pajėgas kovai su liepsnomis. Pasak jo, dideli gaisrai šiuo metu siautėja ne tik Madrido ir Avilos apylinkėse, bet ir Leono, Toledo bei kituose šalies regionuose. Premjeras taip pat apsilankė Gvadalacharos provincijoje, kur dėl vieno didžiausių šių metų gaisrų buvo evakuota daugiau kaip 30 gyvenviečių.
Karštis ir sausra gesinti liepsnų neleidžia – valdžia įspėja, kad blogiausia dar priešakyje
Kovą su ugnimi dar labiau apsunkina ekstremalios oro sąlygos. Ispaniją šiuo metu alina jau trečioji šių metų karščio banga – centrinėje šalies dalyje termometrų stulpeliai vietomis pakilo iki 40 laipsnių Celsijaus. Meteorologai daugelyje regionų paskelbė geltonus, oranžinius ir raudonus perspėjimus dėl ekstremalaus karščio, sausros ir stipraus vėjo.
Madrido regiono vadovė Isabel Díaz Ayuso perspėjo, kad artimiausiomis dienomis prognozuojamos dar nepalankesnės oro sąlygos. Dėl aukštos temperatūros, išsausėjusios augmenijos ir stiprėjančio vėjo ugnis gali plisti dar sparčiau, todėl Ispanijai gali prireikti papildomos pagalbos ne tik šalies viduje, bet ir iš kitų valstybių.
Premjeras P. Sánchezas teigė, kad tokios stichinės nelaimės tampa vis dažnesnės ir yra tiesiogiai susijusios su klimato kaita. Jo teigimu, kasmet vis aiškiau matyti, jog ekstremalūs karščiai ir jų sukeliami miškų gaisrai ne tik kelia grėsmę žmonių gyvybėms, bet ir naikina gyvenvietes, miškus, ūkius bei daro didžiulę ekonominę žalą.
Europos miškų gaisrų informacinės sistemos duomenimis, vien Ispanijoje nuo metų pradžios jau išdegė beveik 125 tūkst. hektarų teritorijos – daugiau nei tris kartus daugiau nei vidutiniškai per pastaruosius du dešimtmečius. Praėjusi savaitė buvo sunkiausia šių metų gaisrų sezono metu, o vienas didžiausių gaisrų Gvadalacharos provincijoje sunaikino daugiau kaip 32 tūkst. hektarų.
Liepsnos apėmė ir kitas Europos šalis – prašoma tarptautinės pagalbos
Miškų gaisrų krizė neapsiriboja vien Ispanija. Dideli gaisrai šiuo metu siautėja ir Prancūzijoje bei Italijoje, todėl vis daugiau šalių priverstos telkti tarptautinę pagalbą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad šalis aktyvavo Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą. Tai reiškia, kad gesinti gaisrų padės kitų valstybių technika ir specialistai. Artimiausiu metu į Prancūziją turėtų atvykti du gaisrų gesinimo lėktuvai „Canadair“ iš Kroatijos, du „Air Tractor“ orlaiviai iš Portugalijos bei sunkiasvoriai „Black Hawk“ sraigtasparniai iš Čekijos ir Slovakijos.
Prancūzijos pietvakariuose, netoli populiarios Arcachono įlankos, iš pavojingų teritorijų prevenciškai evakuota apie 12 tūkst. žmonių. Liepsnos šiame regione jau sunaikino maždaug 2 tūkst. hektarų miškų, o ugniagesiai baiminasi, kad dėl naujos karščio bangos situacija gali dar labiau pablogėti.
Ne mažiau sudėtinga padėtis ir Italijoje. Sicilijoje su gaisrais kovoja apie 6 tūkst. ugniagesių, miškininkų bei civilinės saugos pareigūnų, tačiau regione vis dar registruojama apie pusšimtis aktyvių gaisrų. Žemyninėje Italijos dalyje, Kalabrijoje, užfiksuota daugiau kaip 160 gaisrų.
Kalabrijos pareigūnai įtaria, kad dalis gaisrų galėjo būti sukelti tyčia. Pasak jų, aptikta degiu skysčiu suvilgytų skudurų, kurie, kaip manoma, buvo tvirtinami prie benamių kačių uodegų siekiant išplatinti ugnį. Šios aplinkybės šiuo metu tiriamos.
Visgi prognozuojama dar viena intensyvi karščio banga, o mokslininkai pabrėžia, kad klimato kaita didina ekstremalių orų reiškinių dažnį ir intensyvumą. Dėl to miškų gaisrai tampa ne tik dažnesni, bet ir kur kas sunkiau suvaldomi, todėl vis dažniau prireikia bendrų Europos valstybių pastangų kovojant su stichija.
