P. Isoda netenka mero mandato
Apeliacinio teismo sprendimas „čekiukų“ byloje Marijampolės merui Povilui Isodai turės tiesioginių pasekmių – jau ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija panaikins jo mandatą, o savivaldybė pradės ruoštis laikinojo mero paskyrimui. Tuo tarpu pastaruoju metu „čekiukų“ byla pasipildo vis naujomis politikų pavardėmis.
Praėjusią savaitę Apeliacinis teismas politiką pripažino kaltu ir skyrė jam 10 tūkst. eurų baudą bei trejų metų draudimą būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, įmones bei nevyriausybinėse organizacijose. Nors P. Isoda su tokiu sprendimu nesutinka ir ketina jį skųsti, pagal Rinkimų kodeksą įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis reiškia, kad mero įgaliojimai turi būti nutraukti[1].
Kas laikinai perims Marijampolės mero pareigas, savivaldybės taryba spręs kitą pirmadienį. Vietos savivaldos įstatymas numato, kad iki naujo mero išrinkimo savivaldybei vadovauja tarybos narys, paskirtas posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.
Kadangi iki artimiausių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų liko mažiau nei vieni metai, pirmalaikiai rinkimai Marijampolėje nebus organizuojami. Laikinasis meras pareigas eis iki kitų metų vasarį–kovą vyksiančių savivaldos rinkimų.
Teismas atmetė mero paaiškinimą
Bylos duomenimis, 2019–2023 metais, eidamas savivaldybės tarybos nario ir mero pareigas, P. Isoda suklastojo 37 išlaidų suvestines ir ataskaitas, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie degalų, telefono ir interneto ryšio išlaidas. Teismas konstatavo, kad tokiu būdu politikas neteisėtai įgijo beveik 2,5 tūkst. eurų.
Anksčiau P. Isoda aiškino, jog Lietuvos socialdemokratų partijos būstinėje būdavo laikomi kolegų čekiai, todėl jis galėjo netyčia pateikti ne savo kvitus. Vis dėlto Apeliacinis teismas nusprendė, kad svetimomis banko kortelėmis apmokėtų kvitų teikimas buhalterijai nebuvo atsitiktinė klaida, o sąmoningas veiksmas, siekiant gauti kompensacijas už degalų išlaidas.
Prokuratūra iškėlė naujus ieškinius
Tuo tarpu trečiadienį prokuratūra teismams pateikė dar šešis civilinius ieškinius, kuriais siekia į savivaldybių biudžetus grąžinti beveik 63 tūkst. eurų, kaip įtariama, nepagrįstai išmokėtų kompensacijų savivaldybių tarybų nariams.
Didžiausias – beveik 14,2 tūkst. eurų – ieškinys pareikštas buvusiam Prienų rajono tarybos nariui Vytui Bujanauskui. Tarp didžiausių sumų taip pat yra daugiau nei 12,3 tūkst. eurų ieškinys Marijampolės tarybos nariui Pauliui Marozui, beveik 11,7 tūkst. eurų – Vilkaviškio rajono tarybos narei Jūratei Drunienei, daugiau kaip 9,7 tūkst. eurų – Marijampolės tarybos nariui Algirdui Braziui, daugiau nei 8 tūkst. eurų – buvusiam Pakruojo rajono tarybos nariui Artūrui Jacevičiui ir per 6,6 tūkst. eurų – Rokiškio rajono tarybos narei Linai Meilutei-Datkūnienei.
Prokuratūra nurodo, kad tyrimų metu nustatyti galimi pažeidimai susiję su neįprastai didelėmis degalų išlaidomis, kuro pirkimais karantino metu, atsiskaitymais daugybe skirtingų mokėjimo kortelių bei atvejais, kai kompensacijoms buvo teikiami skirtingų rūšių degalų kvitai, nors politikų naudotos transporto priemonės tokiu kuru nebuvo varomos.
„Čekiukų“ bylose daugėja nuteistų politikų
O štai praėjusią savaitę Kauno apygardos teismas Kaišiadorių rajono merą Šarūną Čėsną pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Politikui skirta 6 tūkst. eurų bauda, tačiau papildomas draudimas eiti pareigas nebuvo paskirtas.
Vis dėlto, jei apkaltinamasis nuosprendis įsiteisės, pagal Rinkimų kodeksą jo mero įgaliojimai nutrūks automatiškai. Teismas nustatė, kad 2019–2023 metų kadencijoje Š. Čėsna pateikė dešimtis neteisingų tarybos nario išlaidų ataskaitų ir nepagrįstai gavo daugiau kaip 4,4 tūkst. eurų savivaldybės lėšų.
Generalinės prokuratūros duomenimis, iki birželio pabaigos šalies teismus jau pasiekė 205 civiliniai ieškiniai, kurių bendra vertė viršija 2,2 mln. eurų, o viešojo intereso gynimo tyrimai šiuo metu tęsiami 30-yje Lietuvos savivaldybių.
