Didžiausia grėsmė – visuomenės susiskaldymas
„Didžiausia grėsmė Lietuvai šiandien kyla ne iš išorės, o iš vidaus“ – tokia žinia Seime XXI Vyriausybės programos pristatymą pradėjo paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius. Jo teigimu, augantis visuomenės susipriešinimas silpnina valstybės atsparumą, todėl naujasis Ministrų kabinetas žada didžiausią dėmesį skirti ne tik gynybai, bet ir gyventojų pajamoms, demografijai bei sveikatos apsaugai.
„Šiandien noriu pasinaudoti šia tribūna ir atkreipti (…) dėmesį į Lietuvoje vis didėjantį radikalų susiskaldymą. Nežinau, ar per kurtinantį informacinį triukšmą būsiu išgirstas, tačiau jaučiu pareigą kalbėti apie šią itin aktualią problemą. Ji, deja, aštrėja su kiekviena diena ir nebegali būti ignoruojama“, – antradienį Seime kalbėjo paskirtasis premjeras[1].
Anot jo, politiniai nesutarimai neturėtų virsti visuomenės priešprieša, nes tai silpnina valstybės gebėjimą reaguoti į išorės grėsmes. Dėl to jis paragino skirtingas politines jėgas ieškoti bendrų sprendimų ir stabdyti visuomenės susiskaldymą.
Dėmesys šeimoms, pensijoms ir gyventojų pajamoms
Viena svarbiausių būsimos Vyriausybės krypčių – demografijos problemų sprendimas. Programoje numatyta pertvarkyti vaiko išmokų sistemą, plėsti darželių prieinamumą, įvesti nemokamą maitinimą pradinių klasių mokiniams, didinti finansavimą neformaliajam ugdymui bei skirti daugiau lėšų pirmajam būstui įsigyti.
Socialinės politikos srityje žadama spartinti pensijų augimą, jų dydį labiau susieti su darbo užmokesčio didėjimu ir gerinti mažiausias pajamas gaunančių senjorų padėtį. Taip pat planuojama peržiūrėti socialinio draudimo rezervo naudojimą.
Ekonomikoje pagrindinis tikslas – mažinti augančių kainų poveikį didinant gyventojų pajamas. Vyriausybė ketina peržiūrėti viešojo sektoriaus atlyginimų sistemą, stiprinti maisto produktų ir elektros kainų stebėseną bei skatinti investicijas į aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą.
Gynyba išlieka vienu svarbiausių prioritetų
Sveikatos apsaugos srityje planuojama mažinti pacientų eiles, stiprinti gydymo įstaigų tinklą regionuose ir didinti slaugytojų bei jų padėjėjų atlyginimus.
Tuo metu krašto apsaugai žadama skirti finansavimą, atitinkantį kariuomenės poreikius. Prioritetais įvardijamas oro gynybos stiprinimas, apsauga nuo bepiločių orlaivių ir Baltijos gynybos linijos plėtra. Pasak M. Sinkevičiaus, šalies saugumas priklausys ne tik nuo investicijų į ginkluotę, bet ir nuo gebėjimo greitai prisitaikyti prie besikeičiančių karo technologijų.
Seimas XXI Vyriausybės programą svarstys liepos 14 dieną. Jai sulaukus pritarimo, darbą pradės M. Sinkevičiaus vadovaujamas Ministrų kabinetas, suformuotas po valdančiosios koalicijos pertvarkos. Dabartinę valdančiąją daugumą sudaro socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, kurios kartu Seime turi 75 balsus.
J. Olekas: Lietuvos pozicija Baltarusijos atžvilgiu nesikeičia
Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad XXI Vyriausybės programoje pasikeitęs tonas Baltarusijos atžvilgiu nereiškia Lietuvos pozicijos švelnėjimo ar ketinimų peržiūrėti Minskui taikomas sankcijas. Anot jo, apie sankcijų režimo keitimą būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jei Baltarusijoje įvyktų realūs demokratiniai pokyčiai[2].
„Jeigu tie pokyčiai įvyks, tada ir bus galima kalbėti apie sankcijų režimo keitimą, bet kol kas aš tokių dalykų dar nematau. Bet šiaip, jeigu galvotume, tai mes norėtume turėti demokratinius kaimynus, su kuriais galėtume bendrauti, kur galėtume keliauti, nes Baltarusijoje yra ir didelė Lietuvos istorinio paveldo dalis, ekonominiai ryšiai galėtų teikti nemažai naudos“, – pridūrė jis.
Pasak J. Oleko, šiuo metu Lietuva ir toliau remia Baltarusijos demokratines jėgas bei pasisako prieš režimo vykdomas represijas.
Politikas pripažino, kad naujosios Vyriausybės programoje Baltarusija minima švelnesniu tonu nei ankstesnėje, tačiau tai, jo teigimu, nereiškia vertybinės politikos pokyčių. J. Olekas pabrėžė, kad Lietuva ir toliau reaguoja į Minsko veiksmus, įskaitant paramą Rusijos karui prieš Ukrainą, represijas bei hibridines atakas, o kartu išlaiko paramą demokratinėms Baltarusijos jėgoms.
Pasak jo, nors kontrabandinių balionų skaičius pastaruoju metu sumažėjo, spaudimas režimui ir principinga Lietuvos pozicija nesikeičia.
