Seime siūloma E. sveikatos valdymą perduoti Valstybinei ligonių kasai
Seime kilo naujas ginčas dėl nacionalinės E. sveikatos sistemos ateities. Dvylika socialdemokratų parlamentarų siūlo, kad E. sveikatos sistema ir jos duomenų valdytoja būtų paskirta Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tokiu atveju jautrių sveikatos duomenų valdymo modelis būtų keičiamas po Registrų centro duomenų saugumo krizės.
Šiuo metu E. sveikatos portalo privatumo pranešime nurodoma, kad asmens duomenų valdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija, o pagrindinis asmens duomenų tvarkytojas – valstybės įmonė Registrų centras. Pats E. sveikatos portalas taip pat skelbia, kad informacinės sistemos pagrindinis tvarkytojas yra Registrų centras. Todėl siūlomas pakeitimas nėra tik techninė administracinė korekcija – jis paliestų vieną jautriausių valstybės skaitmeninių sistemų.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija šią iniciatyvą kritikuoja ne vien dėl turinio, bet ir dėl pasirinkto kelio. Frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad tokio masto sprendimą turėtų rengti ne atskiri parlamentarai, o Vyriausybė, įtraukdama visas susijusias institucijas ir įvertindama galimą poveikį. Jos vertinimu, elektroninių gyventojų sveikatos duomenų perkėlimas iš vienos jurisdikcijos į kitą po Registrų centro skandalo reikalauja atsargesnio proceso.
Registrų centro incidentas tapo pagrindiniu politinės įtampos fonu
Gegužės 22 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija paskelbė pradėjusi tyrimus dėl asmens duomenų saugumo pažeidimų Registrų centre ir Migracijos departamente. VDAI nurodė gavusi pranešimus apie nutekėjusius Nekilnojamojo turto ir Juridinių asmenų registruose tvarkomus duomenis. Inspekcija taip pat pranešė, kad tyrimus pradėjo savo iniciatyva, o atskiri gyventojų skundai dėl tų pačių pažeidimų nebus nagrinėjami.
Tą pačią dieną Generalinė prokuratūra informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų ir kitų susijusių kibernetinių nusikalstamų veikų. Prokuratūros pranešime nurodyta, kad tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas. Ši aplinkybė ir tapo pagrindiniu politiniu argumentu svarstant, ar Registrų centras gali toliau būti pagrindinis E. sveikatos tvarkytojas.
Vis dėlto nėra oficialiai patvirtinta, kad per Registrų centro incidentą būtų nutekėję E. sveikatos pacientų duomenys. „Lietuvos sveikata“ skelbė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Evaldas Raistenskis ramino, jog sveikatos duomenys nenukentėjo. Tas pats šaltinis nurodė, kad, ministerijos aiškinimu, prie E. sveikatos sistemos jungiamasi per elektronines autentifikavimo priemones, o ne paprastu vartotojo vardu ir slaptažodžiu.
Liberalai perspėja dėl teisėkūros būdo ir finansavimo iš PSDF
Liberalų sąjūdžio frakcija kritikuoja tai, ką vadina išvirkščia teisėkūra. Jų teigimu, nacionalinės reikšmės, dešimčių milijonų eurų vertės projektų paketas turėtų būti teikiamas Vyriausybės, o ne kelių Seimo narių iniciatyva. Liberalai šią situaciją sieja su platesne sveikatos politikos problema, kai, jų vertinimu, svarbūs sprendimai priimami neįvertinus poveikio ir galimų neigiamų pasekmių.
Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat primena ankstesnes sveikatos apsaugos iniciatyvas, tarp jų medicinos paslaugų priemokų reformą ir jaunųjų gydytojų paskyrimus regionuose. Liberalų teigimu, šiais atvejais taip pat buvo problemų dėl poveikio vertinimo ir teisėkūros kokybės. Tai yra politinis vertinimas, todėl jis neturėtų būti painiojamas su nepriklausoma ekspertine išvada.
Frakcijos pranešime nurodoma ir Seimo Teisės departamento pastabų kryptis. Liberalų teigimu, pagrindinis klausimas yra tai, ar didelių sąnaudų reikalaujanti E. sveikatos sistema turėtų būti aptarnaujama ne iš ligoms gydyti ir vaistams kompensuoti skirto Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o iš valstybės biudžeto. Kadangi pati Teisės departamento išvada šiame pranešime nepateikta visa apimtimi, šis argumentas tekste paliekamas kaip Liberalų sąjūdžio pranešime nurodyta pozicija.
E. sveikatos valdymo problema Lietuvoje tęsiasi ne vienus metus
E. sveikata jau seniai yra viena daugiausiai kritikos sulaukiančių valstybės informacinių sistemų. Valstybės kontrolės 2017 m. audito rekomendacijų stebėsenoje buvo akcentuota, kad naujame E. sveikatos sistemos plėtros etape būtina nekartoti ankstesnių klaidų: nesuderintų strateginių dokumentų, neaiškių rodiklių, netvaraus valdymo modelio ir besidubliuojančių sprendimų. Nors dalis rekomendacijų vėliau buvo įgyvendinta, pats sistemos valdymo klausimas iš viešosios darbotvarkės nedingo.
„Lietuvos sveikata“ birželį skelbė, kad jau vyksta parengiamieji darbai dėl E. sveikatos valdysenos perdavimo Valstybinei ligonių kasai. Leidinys citavo VLK atstovą, jog formuojamas naujas skyrius ir derinamas bendradarbiavimo modelis su Registrų centru. Tai rodo, kad diskusija dėl valdytojo keitimo nėra vien teorinė – instituciniu lygmeniu jau svarstomi praktiniai žingsniai.
Pacientams svarbiausias klausimas išlieka ne institucijų pavadinimai, o duomenų sauga, sistemos stabilumas ir atsakomybės aiškumas. Jeigu E. sveikata būtų perduodama Valstybinei ligonių kasai, reikėtų aiškiai apibrėžti, kas atsakytų už duomenų apsaugą, techninę priežiūrą, kibernetinį saugumą, finansavimą ir sistemos plėtrą. Be šių atsakymų valdytojo pakeitimas gali tapti ne reforma, o tik nauja administracine lentele ant senų problemų.
Ginčas dėl E. sveikatos parodė platesnę valstybės duomenų valdymo krizę
Seime prasidėjęs ginčas dėl E. sveikatos valdytojo atskleidžia platesnę problemą – valstybė vis dar neturi visuomenei aiškiai paaiškinto modelio, kaip turi būti valdomos kritinės informacinės sistemos. Registrų centro incidentas sukėlė klausimų ne tik dėl konkrečių duomenų nutekėjimo, bet ir dėl to, ar institucijos laiku mato rizikas, kaip informuoja visuomenę ir kas prisiima atsakomybę po saugumo pažeidimų.
E. sveikatos atveju rizika dar jautresnė, nes kalbama apie medicininius dokumentus, receptus, registracijas, sveikatos priežiūros įrašus ir paciento tapatybės duomenis. Tokie duomenys negali būti vertinami vien kaip techninis informacinės sistemos turinys. Jie tiesiogiai susiję su žmogaus privatumu, gydymo kokybe ir pasitikėjimu sveikatos apsaugos sistema.
Todėl klausimas nėra vien tai, ar E. sveikatą turėtų tvarkyti Registrų centras, Valstybinė ligonių kasa ar kita institucija. Esminis klausimas – ar sprendimas priimamas remiantis aiškiu poveikio vertinimu, finansavimo modeliu, kibernetinio saugumo planu ir atsakomybės mechanizmu. Kol šie atsakymai nepateikti viešai, politinis ginčas dėl E. sveikatos valdytojo liks ne tik institucijų konkurencijos, bet ir visuomenės pasitikėjimo testu.
Šaltiniai:
Lietuvos Respublikos Seimas. (2026). Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: „Perduoti „E. sveikatą“ kitam valdytojui turėtų ne paskiri entuziastai Seime, o Vyriausybė“
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=295381
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. (2026). Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija vykdo tyrimus dėl asmens duomenų saugumo pažeidimų Registrų centre ir Migracijos departamente
https://vdai.lrv.lt/lt/naujienos/valstybine-duomenu-apsaugos-inspekcija-vykdo-tyrima-del-asmens-duomenu-saugumo-pazeidimo-registru-centre-1Qe/
Lietuvos Respublikos prokuratūra. (2026). Atliekamas tyrimas dėl neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų
https://www.prokuraturos.lt/lt/atliekamas-tyrimas-del-neteiseto-prisijungimo-prie-informaciniu-sistemu/12452
Lietuvos sveikata. (2026). E. sveikata pakeliui į VLK rankas
https://lsveikata.lt/aktualijos/esveikata-pakeliui-i-vlk-rankas-18894
Valstybės kontrolė. (2026). Rekomendacijų stebėsenos ataskaita: Elektroninės sveikatos sistemos kūrimas
https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Produktas/Stebesena/19059
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie E. sveikatos sistemą ir jos problemas, kas yra aktualu daugeliui skaitytojų. Taip pat jis informuoja apie pasekmes po Registrų centro skandalo, todėl yra vertingas ir aktualus.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie E. sveikatos sistemą ir jos iššūkius, remiasi faktiniais įvykiais, be to, skatina visuomenės informuotumą apie duomenų apsaugą.
Straipsnis yra aktualus, nes E. sveikatos sistema yra svarbi Lietuvos sveikatos priežiūros dalis, o Registrų centro skandalas kelia didelį susirūpinimą dėl duomenų saugumo. Ši tema yra svarbi visuomenei, todėl informacija apie galimas reformas ir iššūkius yra reikšminga.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie E. sveikatos sistemos problemas ir iššūkius, susijusius su duomenų apsauga, kas yra aktualu visuomenei. Jame taip pat aptariamos pasekmės po Registrų centro skandalo, todėl jis gali būti naudingas skaitytojams.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie E. sveikatos sistemą ir jos iššūkius, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame yra aiškūs patarimai, kaip elgtis susidūrus su duomenų pažeidimais, kas yra psichologiškai saugu.
