100 mln. eurų injekcija verslui: kas galės pretenduoti į naują finansavimą?
Brangstant energijai ir kurui, dalis įmonių bei ūkininkų susiduria su vis didesniais sunkumais užtikrinant kasdienės veiklos finansavimą. Siekiant sušvelninti šių išlaidų poveikį, nacionalinis plėtros bankas ILTE pradėjo teikti paraiškas naujai 100 mln. eurų vertės finansavimo programai.
Priemonę kartu parengė Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Numatyta, kad papildomos lėšos padės verslui ir žemės ūkio subjektams išlaikyti veiklos tęstinumą, padengti trumpalaikį apyvartinių lėšų trūkumą ir išsaugoti konkurencingumą rinkoje[1].
Pasak finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, didžiausias dėmesys bus skiriamas labiausiai energijos kainų augimo paveiktiems sektoriams. Jiems bus siūlomos palankesnės finansavimo sąlygos, kurios turėtų padėti lengviau įveikti ekonominius iššūkius.
Finansų ministerija taip pat primena, kad verslui ir ūkininkams, nukentėjusiems nuo geopolitinių sukrėtimų bei nepalankių gamtos reiškinių, jau yra sutelkta 170 mln. eurų paramos.
Didelis susidomėjimas regionuose: finansavimo poreikis nemažėja
Naujosios paskolos bus prieinamos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, stambioms bendrovėms bei žemės ūkio kooperatyvams, kurie veiklą vykdo ne trumpiau kaip dvejus metus ir atitinka finansinio pajėgumo kriterijus.
ILTE valdybos narys Tadas Gudaitis pabrėžia, kad prioritetas bus teikiamas ekonomiškai gyvybingiems subjektams, kuriems šiuo metu trūksta apyvartinių lėšų. Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į likvidumo bei įsiskolinimų rodiklius.
Anot jo, finansavimo poreikis regionuose išlieka itin didelis. Tai patvirtina ir gegužę startavusios paramos ūkininkams rezultatai – jau sulaukta apie 400 paraiškų. Iki šiol patvirtinti 46 projektai, kurių vertė siekia 4 mln. eurų, o pasirašytų sutarčių suma sudaro 3,3 mln. eurų.
Be to, gegužę buvo pristatyta ir dar viena 40 mln. eurų finansavimo priemonė žemės ūkio sektoriui. Ji skirta gamybos, perdirbimo bei prekybos veikla užsiimantiems subjektams, siekiantiems padidinti apyvartinį kapitalą arba investuoti į biologinį turtą.
ILTE sieks pritraukti daugiau investicijų
ILTE veikia kaip valstybės finansinis partneris tais atvejais, kai verslui, ūkininkams ar viešojo sektoriaus projektams nepavyksta gauti pakankamo finansavimo iš komercinių bankų. Institucija teikia paskolas, garantijas ir kitas finansines priemones, skirtas padėti įgyvendinti projektus, svarbius šalies ekonomikai, regionų plėtrai, inovacijoms, energetikai, žemės ūkiui bei infrastruktūrai.
Pagrindinis jos tikslas – užpildyti finansavimo spragas ten, kur privatus kapitalas dėl didesnės rizikos ar ilgesnės investicijų grąžos dažnai nesiryžta investuoti.
Šiuo metu ILTE transformuojama į nacionalinį plėtros banką, kuris turėtų tapti vienu svarbiausių valstybės investicijų politikos įrankių. Tikimasi, kad naujasis modelis ne tik padidins ilgalaikio finansavimo prieinamumą, bet ir padės pritraukti daugiau privataus bei tarptautinio kapitalo į strateginius projektus.
Valstybė siekia, kad per ILTE būtų skatinamos investicijos į verslo plėtrą, regionų augimą, energetikos transformaciją ir kitus sektorius, kuriuose rinkos finansavimo galimybės išlieka ribotos.
Sulaukė kritikos strėlių dėl nepakankamai užtikrinamo skaidrumo
Tuo tarpu dar pernai rugpjūtį ILTE atsidūrė po žiniasklaidos padidinamuoju stiklu. Dėmesio centre atsidūrė institucijos administruojama programa „Startuok“, skirta jaunų ir didesnės rizikos verslų finansavimui. Viešojoje erdvėje buvo keliami klausimai dėl dalies suteiktų paskolų kokybės, nes nemaža dalis finansuotų įmonių susidūrė su mokumo problemomis, o kai kurių paskolų grąžinimas tapo abejotinas.
Diskusijas dar labiau pakurstė anuomet socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas ėjusios dabartinės premjerės Ingos Ruginienės vieši pareiškimai bei žiniasklaidos tyrimai apie premjero Gintauto Palucko iš dalies valdytą įmonę „Garnis“, kuriai per „Startuok“ programą buvo suteikta 200 tūkst. eurų paskola.
Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į nepakankamai aiškius paskolų suteikimo kriterijus bei ribotą išorinę kontrolę, kuri, anot tarnybos, gali didinti korupcijos riziką.
