Nemoka paskolų ir trūksta skaidrumo: ILTE susiduria su korupcijos rizika
ILTE – Nacionalinio plėtros banko padalinys – susiduria su didelėmis skolų problemomis dėl „Startuok“ programos, skatinančios jaunų ir rizikingų verslų finansavimą. Apie pusę ILTE valdomų skolų sudaro nemokios įmonės, kurių dalis negrąžins gautų paskolų.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atkreipia dėmesį į pernelyg laisvą paskolų skyrimo tvarką, skaidrumo trūkumą ir ribotą išorinę kontrolę. Kritikos sulaukė ir faktas, kad vienai įmonei šiemet buvo suteikta daugiau nei 1,3 mln. eurų paskola, nors ji turi tik vieną darbuotoją, o kita gavo didelę paskolą nepaisant nuostolių[1].
ILTE vadovas Dainius Vilčinskas pripažįsta, kad rizikingų jaunų verslų paskolos turi didesnę nuostolingo grąžinimo tikimybę, tačiau pabrėžia, kad dauguma įmonių vis tiek sugebės skolą atiduoti ir prisidės prie ekonomikos augimo. ILTE esą ne tik skolina, bet ir padeda įmonėms restruktūrizuoti skolas bei valdyti rizikas, ypač politiškai jautriems klientams. Šią programą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri jau ruošiasi taisyti neaiškumus ir didinti skaidrumą, nors tam tikri sprendimai ir toliau lieka ILTE rankose.
STT vadovas Mindaugas Guščius pabrėžia, kad neviešumas didina korupcijos riziką, nes viešai nėra aiškių kriterijų ir skaidrių tvarkų paskolų suteikimui. Dėl to esą kyla abejonių, ar visos paskolos suteikiamos sąžiningai ir vienodai. Ši problema nėra nauja – jau anksčiau ją pastebėjo Valstybės kontrolė.
Be to, žiniasklaidos tyrimai atskleidė, kad premjerui Gintautui Paluckui iš dalies priklausanti įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų paskolą „Startuok“ programoje, kol Paluckas dirbo premjeru, kas papildomai kelia įtarimus dėl galimos interesų konfliktų.
ILTE turi per daug laisvės skirstant „Startuok“ paskolas
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko antikorupcinį vertinimą finansinės priemonės „Startuok“ schemos pakeitimo projektui, kurio metu atskleidė, kad nacionalinis plėtros bankas ILTE turi per didelę laisvę nustatant paskolų suteikimo sąlygas. Dokumentai, reglamentuojantys šias sąlygas, nėra vieši, o išorinės kontrolės mechanizmai – nepakankami, todėl STT ragina tobulinti teisinį reguliavimą ir užtikrinti skaidrumą[2].
STT pabrėžia, kad ILTE skirsto paskolas, remdamasis vidaus taisyklėmis, kurios nėra prieinamos visuomenei ar pareiškėjams, todėl kyla abejonių dėl sprendimų objektyvumo. Kaip pavyzdį pateikia įmones, kurios nepaisant nuostolių ar mažo darbuotojų skaičiaus, gavo dideles paskolas. Taip pat kyla įtarimų, kad kai kurios įmonės galėjo būti įsteigtos vien tam, kad gautų paskolą. Dėl neviešumo ir nepakankamos priežiūros didėja korupcijos rizika.
ILTE atstovai teigia, kad veikia pagal galiojančius teisės aktus ir vertina STT pastabas kaip svarbią paskatą gerinti „Startuok“ priemonę. Šiuo metu vykdomas banko stiprinimo projektas, siekiant pagerinti veiklos priežiūrą, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas.
Nusprendė didinti paskolų fondą SVV verslui iki 20 mln. eurų
Balandžio pabaigoje ILTE pranešė didinantis paramą smulkiam ir vidutiniam verslui – paskoloms skiriama papildoma 20 mln. eurų suma. Pagal atnaujintas „Avietė“ programos sąlygas, maksimali paskolos suma išauga nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. eurų, o skolinimosi laikotarpis pailgintas nuo 3 iki 5 metų. Be to, verslams bus mažinama biurokratinė našta – apyvartinėms paskoloms nebereikės pateikti išlaidų dokumentų, o investicinėms pakaks pagrįsti bent 51 proc. paskolos sumos[3].
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė pabrėžė, kad tokie pakeitimai ypač svarbūs mažiems verslams, kurie tradiciniuose bankuose dažnai susiduria su paskolų gavimo kliūtimis dėl didelės rizikos. ILTE Veiklos plėtros tarnybos vadovė Inga Beiliūnienė pažymėjo, kad lankstesnės paskolų sąlygos padės verslams greičiau įgyvendinti plėtros planus ir išnaudoti naujas rinkos galimybes.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad „Avietė“ paskolos negali būti skirtos finansinių įsipareigojimų refinansavimui, finansinei veiklai ar būsto projektams. 2024 metais pagal šią priemonę pasirašyta 771 paskolos sutartis už beveik 7 mln. eurų, o nuo programos pradžios 2018 metais – daugiau nei 4 tūkstančiai sutarčių už beveik 79 mln. eurų.
Ruginienė patvirtino, kad jos vyro įmonė gavo paskolos palūkanų kompensaciją iš ILTE
Kandidatė į premjeres Inga Ruginienė patvirtino, kad jos vyrui iš dalies priklausiusi įmonė „Eurospauda“ 2025 metų vasarį gavo paskolos palūkanų kompensaciją iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Ji pabrėžė, kad tai yra įprasta valstybės parama smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms[4].
Ruginienė taip pat nurodė, kad nuo kovo mėnesio jos sutuoktinis nebėra „Eurospaudos“ vadovas, o nuo birželio – ir akcininkas. Ši informacija atspindėta jos atnaujintoje deklaracijoje.
Anksčiau visuomenininkas Andrius Tapinas atkreipė dėmesį, jog ILTE suteikė subsidiją ir Vismanto Ruginio kitai įmonei „Magnio forma“, nors Ruginienė teigė, kad jokių viešųjų pinigų naudojimo piktnaudžiavimų nebuvo.
