Paslaugų suteikimui lėšų trūksta, pavėžėjimui – ne?
Pasirodžius Valstybės kontrolės atlikto audito rezultatams apie pacientų pavėžėjimo sistemą, į 77.lt kreipėsi gyventoja Jolanta (vardas redakcijai žinomas), kuri teigė negalinti patikėti, kad gyventojams taip į akis „pučiama migla“.
Moterį, kaip ji pati teigė, pribloškė audito metu paviešinti skaičiai – už vos 1,1 kilometro kelionę valstybė sumokėjo 159 eurus, o vieno paciento pavežimas kainavo net 1 355 eurus. Dar labiau ją nustebino faktas, kad kai kuriais mėnesiais iki 85 proc. pacientų pavėžėjimui skirtų lėšų buvo išleista administravimui, o ne pačiai paslaugai.
„Metų metus girdime, kad sveikatos apsaugos sistemai trūksta pinigų, žmonės laukia eilėse pas gydytojus, regionuose uždaromi skyriai, o dabar paaiškėja, kad už kilometro ilgio kelionę sumokamos tokios sunkiai suvokiamos sumos. Kaip galima po tokių skaičių dar kalbėti apie efektyvų valstybės lėšų naudojimą?“ – piktinosi pašnekovė.
Jos teigimu, audito išvados tik dar kartą parodė, kad gyventojams dažnai pateikiamas vienas sistemos vaizdas, tačiau realybė gali būti visai kitokia. „Nuolat kalbama, kaip rūpinamasi pacientais ir kaip gerinama paslaugų kokybė, tačiau kai pamatai, kur iš tiesų nukeliauja pinigai, susidaro įspūdis, kad žmonėms tiesiog pučiama migla į akis“, – sakė Jolanta.
Šimtai eurų už kelis kilometrus sukėlė gyventojos pyktį
Didžiausią nuostabą moteriai sukėlė audito metu nustatyti pavėžėjimo atvejai, kai paslaugų teikėjai buvo siunčiami iš kitų miestų, nors pacientams reikėjo įveikti palyginti trumpus atstumus.
Kaip teigiama Valstybės kontrolės pateiktoje audito ataskaitoje, vienu atveju pacientas Vilniuje buvo pavežtas vos 1,1 kilometro, tačiau automobilis į jį atvyko iš Elektrėnų. Dėl to bendra kelionės kaina siekė 159 eurus. Kitu atveju pacientui nuvežti iš Palangos į Mažeikius paslaugos teikėjas taip pat buvo siunčiamas iš Elektrėnų, todėl valstybė už vieną kelionę sumokėjo 1 355 eurus.
„Jeigu privatus verslas taip dirbtų, seniai bankrutuotų. Paprastam žmogui sunku suvokti, kaip tokie sprendimai apskritai buvo priimami ir kodėl niekas anksčiau nekėlė klausimų“, – stebėjosi moteris.
Ne pacientai, o administravimas
Jolantos dėmesį patraukė ir kita audito detalė – kai kuriais mėnesiais net 75–85 proc. pacientų pavėžėjimui skirtų lėšų sudarė administravimo išlaidos.
„Kai išgirsti, kad didžioji dalis pinigų išleidžiama ne pacientams vežti, o administravimui, kyla labai natūralus klausimas – kam iš tikrųjų buvo sukurta ši sistema? Pacientams ar biurokratijai?“ – klausė ji.
Valstybės kontrolė savo audite pažymėjo, kad dabartinis pacientų pavėžėjimo organizavimo modelis nebuvo pritaikytas realioms paslaugų apimtims, o kainodaros ir išlaidų kontrolės mechanizmai veikė nepakankamai efektyviai.
Gyventojai laukia ne pasiteisinimų, o atsakomybės
Auditas taip pat atskleidė, kad beveik ketvirtadalis 2025 metais pacientų pavėžėjimui skirtų lėšų buvo panaudota ankstesnių metų skoloms padengti, o metų pabaigoje Greitosios medicinos pagalbos tarnyba papildomai gavo 6,2 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo, nors tuo pačiu metu buvo fiksavusi 2,2 mln. eurų veiklos perteklių.
Jolantos teigimu, po tokių išvadų visuomenė turi teisę tikėtis ne tik paaiškinimų, bet ir konkrečių sprendimų.
„Manau, kad žmonės pavargo nuo gražių pažadų. Kai kalbama apie milijonus eurų, turi būti aiškiai pasakyta, kas priėmė tokius sprendimus, kodėl jie buvo priimti ir kaip bus užtikrinta, kad tokios istorijos daugiau nepasikartotų. Juk tai yra mūsų visų pinigai“, – sakė ji.
