Gimstamumą išgelbės ne diskotekos
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės siūlymas kovoti su demografine krize organizuojant pažinčių vakarus ir „senųjų diskotekų“ analogus daugeliui nuskambėjo ne kaip realus sprendimas, o kaip skaudžiai nuo realybės nutolęs komentaras. Bent jau taip mano vilnietė dviejų vaikų mama Lina (77 – vardas redakcijai žinomas), kuri sako nebegalinti tylėti girdėdama, kaip politikai bando aiškinti, kodėl lietuviai nesusilaukia vaikų.
„Atrodo, kad valdžia gyvena kažkokioje paralelinėje realybėje. Ne todėl žmonės nekuria šeimų, kad neturi kur pašokti. Žmonės bijo susilaukti vaikų, nes vos išėjus motinystės atostogų pajamos krenta drastiškai, o išlaidos – tik auga“, – sako moteris.
Motinystė Lietuvoje daugeliui tampa finansine krize
Lina pasakoja, kad pirmą vaiką planavo ramiai, turėdama stabilų darbą ir neblogą atlyginimą. Tačiau realybė po gimdymo ją šokiravo.
„Kol neturi vaikų, net nesusimąstai, kaip stipriai sumažėja pajamos. Žmonės galvoja, kad valstybė viską kompensuoja. Ne, nekompensuoja. Kai gauni vaiko priežiūros išmoką, tavo finansinė situacija smunka labai stipriai“, – kalba ji.
Šiuo metu Lietuvoje pasirinkus 18 mėnesių vaiko priežiūros variantą mokama 60 proc. kompensuojamojo uždarbio. Tai sudaro apie 77 proc. buvusio atlyginimo „į rankas“. Pasirinkus dvejų metų variantą, pirmus metus mokama 45 proc. kompensuojamojo uždarbio, o antraisiais – vos 30 proc.
Pasak moters, realybėje tai reiškia, kad šeima staiga turi gyventi beveik iš vieno atlyginimo.
„Vaikas juk neatsineša pigesnio gyvenimo. Reikia sauskelnių, maisto, vaistų, rūbų, vežimėlio, lovytės. O tada valdžia rimtu veidu kalba apie diskotekas. Man tai skamba kaip pasityčiojimas“, – sako Lina.
Žmonės bijo ne santykių – jie bijo skurdo
Ministrė J. Zailskienė šią savaitę kalbėjo, kad Lietuvai reikia daugiau gyvo bendravimo erdvių, nes anksčiau žmonės susipažindavo diskotekose, kultūros centruose ar universitetų renginiuose. Ministerija net svarsto rudenį Vilniuje surengti specialų renginį jaunų žmonių pažintims.
Tačiau, pasak Linos, problema slypi visai ne ten.
„Jauni žmonės susipažįsta ir dabar. Pažinčių programėlių pilna. Problema prasideda tada, kai reikia galvoti apie būstą, vaiką, darželį, paskolas ir elementarų išgyvenimą“, – teigia ji.
Moters teigimu, valdžia nuolat kalba apie gimstamumo krizę, tačiau retai pripažįsta, kad daugybė šeimų gyvena nuolatinėje finansinėje įtampoje.
„Kodėl politikai nenori garsiai pasakyti, kad Lietuvoje auginti vaikus tiesiog brangu? Kad moterys po gimdymo dažnai tampa finansiškai priklausomos nuo partnerio? Kad šeimos skaičiuoja centus?“ – klausia ji.
Valdžia kalba apie romantiką, o šeimos skaičiuoja išlaidas
Lina sako, kad tokie siūlymai ypač žeidžia tuos, kurie jau augina vaikus ir kasdien susiduria su realiais sunkumais.
„Kartais atrodo, kad politikai demografiją mato kaip kažkokią socialinę kampaniją – su plakatais, koncertais ir šūkiais apie meilę. Bet šeima prasideda nuo saugumo jausmo. Žmogus turi žinoti, kad gimus vaikui jis nenugrims į finansinę duobę“, – sako ji.
Pasak moters, jei valdžia tikrai nori didesnio gimstamumo, pirmiausia reikėtų kalbėti apie didesnes vaiko priežiūros išmokas, lankstesnes darbo galimybes tėvams, pigesnius darželius, būsto prieinamumą jaunoms šeimoms bei mažesnę finansinę naštą auginant vaikus.
„Nes dabar atrodo, kad šeimos problemos sprendžiamos lyg organizuojant mokyklos vakarėlį. Tik realybėje žmonės ne dėl šokių stokos atsisako vaikų“, – kalba Lina.
Demografinė krizė nesibaigs vien socialinėmis akcijomis
Vyriausybė 2027–2028 metus yra paskelbusi Šeimos metais, o ministerijos rengia įvairias iniciatyvas gimstamumui skatinti. Tarp jų – finansinės paskatos, pagalbinio apvaisinimo galimybių plėtra ir socialinės akcijos.
Tačiau gyventojai vis dažniau klausia, ar valdžia iš tiesų girdi šeimų problemas.
„Kai žmonės atsidaro sąskaitas ir mato kainas parduotuvėse, kalbos apie diskotekas skamba absurdiškai. Ne pažinčių trūkumas šiandien stabdo gimstamumą Lietuvoje. Žmones stabdo nesaugumas“, – sako Lina.
Jos teigimu, valstybė pirmiausia turėtų parodyti, kad šeima Lietuvoje nėra kelias į finansinį išsekimą.
„Tada gal ir vaikų daugiau atsiras. Nes meilės Lietuvoje tikrai netrūksta.“ – užbaigė ji.
