Vyriausybė žengė pirmą žingsnį link vieningos kelionių sistemos
Įsivaizduokite situaciją: vienu paspaudimu suplanuojate kelionę per kelis miestus, skirtingomis transporto priemonėmis, ir viską apmokate vienu bilietu. Tai nebe ateities vizija, o planas, kuris jau skinasi kelią į realybę.
Vyriausybė patvirtino įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama sukurti integruotą kelionių planavimo ir jungtinio bilieto sistemą. Toliau projektas bus svarstomas Seime, tačiau jam įsigaliojus, keleivių kasdienė patirtis galėtų pasikeisti iš esmės[1].
Iki šiol Lietuvoje nebuvo aiškaus teisinio reguliavimo, leidžiančio tokiai sistemai veikti. Nauji pakeitimai ne tik įteisintų „jungtinio bilieto“ sąvoką, bet ir sudarytų sąlygas kurti modernią, visos šalies mastu veikiančią platformą.
Vienas bilietas sujungs skirtingas transporto rūšis į vieną kelionę
Numatoma, kad naujoji sistema leis keleiviams vienoje vietoje suplanuoti visą maršrutą ir jį įveikti naudojantis skirtingomis transporto priemonėmis – nuo traukinių iki dalijimosi paslaugų.
„Žmonės galės vienoje vietoje susiplanuoti visą kelionę ir jungtiniu bilietu naudotis skirtingomis transporto rūšimis – traukiniais, autobusais, keltais ar dalijimosi paslaugomis. Tai padės sujungti miestus ir regionus į vieną patogią susisiekimo sistemą.
Pradėjęs kelionę traukiniu, žmogus ją tęsti galės vietiniu autobusu, o iš jo išlipęs – kelionės tikslą pasiekti paspirtuku“, – teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Sistema apimtų ne tik įprastas viešojo transporto paslaugas, bet ir sparčiai populiarėjančias judumo alternatyvas, tokias kaip pavėžėjimas ar transporto dalijimasis. Taip būtų sprendžiama vadinamoji „paskutinės mylios“ problema – kaip patogiai pasiekti galutinį tašką po pagrindinės kelionės dalies.
Vežėjai teiks realaus laiko duomenis, o sistema bus diegiama etapais
Pagal numatomus pakeitimus, transporto paslaugų teikėjai turės dalintis kelionių duomenimis realiu laiku su bendra informacine sistema. Tai leis ne tik tiksliau planuoti maršrutus, bet ir sudarys galimybę atsiskaityti už visą kelionę vienoje platformoje.
Sistema bus diegiama palaipsniui visoje Lietuvoje – tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Savivaldybės jau dabar stiprina bendradarbiavimą ir svarsto jungtinio bilieto sprendimus, ypač derinant viešąjį transportą su geležinkeliais.
Svarbu pabrėžti, kad naujoji sistema nepakeis jau veikiančių vietinių modelių. Tokios iniciatyvos kaip Klaipėdos ar Žaliojo regiono sistemos ir toliau aptarnaus vietos keleivius, o nacionalinė platforma veiks kaip jungiamoji grandis tarp skirtingų teritorijų ir transporto rūšių.
Planuojama, kad integruota sistema pradės veikti 2028 metais. Tai vienas iš Vyriausybės programos prioritetų, skirtų modernizuoti šalies susisiekimą ir padaryti jį patogesnį gyventojams.
„Rail Baltica“ plečiasi: patvirtintas ruožas iki Vilniaus
Tuo tarpu Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius specialųjį planą ir pradėjo žemės paėmimo procedūras Kauno bei Jonavos rajonuose. Šis etapas žymi svarbią projekto pažangą – europinės vėžės geležinkelis iki Vilniaus bus tiesiamas po pagrindinės linijos, kuri jau yra prioritetas visam Baltijos regionui[2].
Dar 2024 m. sutarta pirmiausia įgyvendinti Šiaurės–Pietų koridorių, o finansavimą planuojama užsitikrinti iš būsimo ES biudžeto. Kitose savivaldybėse žemės paėmimas numatytas nuo 2030 metų.
„LTG Infra“ teigia, kad Kaunas–Vilnius ruožas yra techniškai sudėtingas dėl urbanizuotų teritorijų. Linija jungs pagrindinius mazgus ir drieksis per Panerius, Lentvarį, Vievio bei Kaišiadorių apylinkes, su jungtimis į oro uostus ir regionines stotis.
Plane numatyti saugumo ir infrastruktūros sprendimai, atlikti aplinkosauginiai tyrimai. Įgyvendinus projektą, kelionė tarp Vilniaus ir Kauno truktų apie 38 minutes, o projektas išlieka strategiškai svarbus tiek susisiekimui, tiek saugumui regione.
Perpus pigesnės kelionės traukiniais
Tuo tarpu drastiškai šoktelėjus degalų kainoms, balandžio pradžioje Vyriausybė nusprendė imtis greitos priemonės – perpus sumažinti traukinių bilietų kainas. Ši lengvata galios iki vasaros pradžios ir yra skirta sušvelninti augančių kuro kainų poveikį gyventojų išlaidoms bei paskatinti dažniau rinktis viešąjį transportą.
Vis dėlto sprendimas apima tik keliones traukiniais, nors didžioji dalis keleivių Lietuvoje vis dar naudojasi autobusais, o nemaža dalis regionų apskritai neturi geležinkelio susisiekimo.
Kartu Vyriausybė akcentavo, kad tai yra tik viena iš priemonių reaguojant į brangstančius degalus. Anksčiau jau buvo imtasi sprendimų dėl dyzelino akcizo mažinimo ir valstybės kuro rezervo panaudojimo, o ateityje planuojama ieškoti papildomų būdų, kaip sumažinti finansinę naštą gyventojams ir užtikrinti prieinamesnes kasdienes išlaidas.
