Gegužės 1-oji atsirado iš darbininkų kovos dėl trumpesnės darbo dienos
Gegužės 1-oji šiandien Lietuvoje yra nedarbo diena, tačiau jos kilmė siekia XIX amžiaus darbininkų kovas dėl geresnių darbo sąlygų. Kaip nurodo Visuotinė lietuvių enciklopedija, ši diena siejama su siekiu sutrumpinti darbo laiką.
XIX amžiaus pabaigoje darbininkai JAV ir Europoje dažnai dirbdavo po 10–16 valandų per dieną. 1886 metų gegužės 1 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo masiniai streikai, kurių pagrindinis reikalavimas buvo įvesti 8 valandų darbo dieną.
Didžiausi ir dramatiškiausi įvykiai vyko Čikagoje. Po kelių dienų protestų kilo susirėmimai, kurie tapo simboliu darbininkų kovai už savo teises ir paskatino platesnį judėjimą visame pasaulyje.
Tarptautine švente Gegužės 1-oji tapo XIX amžiaus pabaigoje
1889 metais Paryžiuje vykusiame II socialistų internacionalo kongrese buvo nuspręsta kasmet gegužės 1-ąją minėti kaip tarptautinę darbo žmonių solidarumo dieną. Taip ši data įgijo globalią reikšmę.
Nuo 1890 metų Gegužės 1-oji pradėta minėti daugelyje Europos valstybių. Per šią dieną darbininkai keldavo reikalavimus dėl darbo sąlygų, atlygio ir socialinių garantijų.
Ilgainiui ši diena tapo oficialia švente daugelyje pasaulio šalių. Kai kur ji išliko kaip protestų ar demonstracijų diena, kitur – kaip simbolinė darbuotojų pagerbimo data.
Lietuvoje Gegužės 1-oji įteisinta kaip šventinė diena nuo 2001 metų ir yra nedarbo diena
Kaip nurodo Visuotinė lietuvių enciklopedija, Lietuvoje Gegužės 1-oji pirmą kartą paminėta 1892 metais Vilniuje. Vėliau ši diena buvo minima ir kituose miestuose, o XX amžiaus pradžioje dažnai įgydavo politinių demonstracijų formą.
1919 metų balandį Lietuvos vyriausybė Gegužės 1-ąją paskelbė Darbo žmonių ir tautų solidarumo švente, o iki 1929 metų ji buvo nedarbo diena. Vėliau jos minėjimas buvo ribojamas, o sovietmečiu ši diena tapo oficialia valstybine švente.
Atkūrus nepriklausomybę, Gegužės 1-osios statusas keitėsi. 1996–1997 metais ir 1997–2001 laikotarpiu ji buvo atmintina diena, o nuo 2001 metų vėl įtraukta į šventinių dienų sąrašą kaip Tarptautinė darbo diena. Dėl to šiandien ji Lietuvoje yra nedarbo diena.
Dar pernai Seime buvo svarstoma atsisakyti Gegužės 1-osios kaip šventinės dienos
2025 metų balandžio 29 dieną Seimas svarstė siūlymą išbraukti Gegužės 1-ąją iš šventinių dienų sąrašo ir ją perkelti į Atmintinų dienų įstatymą. Kaip skelbė BNS, po pateikimo šiam siūlymui parlamentarai nepritarė.[1]
Už projektą balsavo 23 Seimo nariai, prieš buvo 33, dar 10 susilaikė. Tai reiškia, kad siūlymas nesulaukė pakankamo palaikymo ir nebuvo priimtas.
Diskusijose buvo keliami argumentai dėl šventinių dienų skaičiaus Lietuvoje ir šios dienos reikšmės visuomenėje, tačiau sprendimas liko nepakitęs – Gegužės 1-oji išliko šventinė ir nedarbo diena.
Gegužės 1-ąją parduotuvės ir prekybos centrai dirba įprastai, tačiau kai kur taikomos išimtys
Nors Gegužės 1-oji yra nedarbo diena, dauguma prekybos tinklų ir prekybos centrų šią dieną dirba įprastu grafiku. Kaip skelbė „Delfi“, didieji prekybos tinklai – „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir „Lidl“ – darbo laiko nekeičia.[2]
Taip pat įprastai dirba ir didieji prekybos centrai, tarp jų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“, „Ozas“, „Vilnius Outlet“, „Mega“, CUP, BIG ir kiti. Parduotuvės juose veikia įprastomis valandomis, restoranai dažnai dirba ilgiau.
Vis dėlto kai kur taikomos išimtys. Pavyzdžiui, Vilniuje esantis prekybos centras „Europa“ dirba sekmadienio grafiku, o kai kurios parduotuvės ar paslaugos gali veikti trumpiau arba nedirbti. Taip pat dalyje „Iki“ parduotuvių nuo gegužės pradžios įvedamas sezoninis darbo laikas.
Tai reiškia, kad nors ši diena pagal įstatymą yra nedarbo diena, prekybos ir paslaugų sektorius daugeliu atvejų dirba kaip įprasta, tačiau prieš vykstant apsipirkti verta pasitikrinti konkrečios vietos darbo laiką.
