Kodėl nedirbame Gegužės 1-ąją: šventės istorija ir realybė Lietuvoje

Gegužės 1-oji atsirado iš darbininkų kovos dėl trumpesnės darbo dienos

Gegužės 1-oji Lietuvoje yra nedarbo diena, tačiau jos kilmė siekia XIX amžiaus darbininkų kovas dėl geresnių darbo sąlygų. Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad diena siejama su Čikagos darbininkais, kurie 1886 metų gegužės 1 dieną stojo į streiką, o prieš juos buvo panaudoti šaunamieji ginklai.

XIX amžiaus pabaigoje darbininkai JAV ir Europoje dažnai dirbdavo po 10–16 valandų per dieną. Pagrindinis streikų reikalavimas buvo 8 valandų darbo diena. Čikagos įvykiai tapo simboliu darbininkų kovai už savo teises ir paskatino platesnį judėjimą visame pasaulyje.

Tarptautine švente Gegužės 1-oji tapo po 1889 metų Paryžiaus kongreso

1889 metais Paryžiuje vykęs II socialistų internacionalo kongresas nusprendė, kad ši diena turi tapti tarptautine darbininkų kovos diena. Pirmą kartą ji paminėta 1890 metais keliose Europos šalyse, o Rusijos imperijoje – Varšuvoje.

Ilgainiui diena tapo oficialia švente daugelyje pasaulio šalių. Vienur ji išliko protestų ir demonstracijų diena, kitur – simbolinė darbuotojų pagerbimo data.

Lietuvoje Gegužės 1-oji minima nuo 1892 metų, o šventine diena vėl tapo 2001 metais

Pagal VLE, Lietuvoje Gegužės 1-oji pirmą kartą paminėta 1892 metais Vilniuje, 1896 metais – Kaune, o 1899 metais Vilniuje įvyko pirmoji politinė demonstracija. 1919 metų balandį Lietuvos vyriausybė šią dieną paskelbė Darbo žmonių ir tautų solidarumo švente, o iki 1929 metų ji buvo nedarbo diena.

Sovietų Rusijoje Gegužės 1-oji valstybine švente tapo 1918 metais, o SSRS nedarbo diena ji buvo nuo 1923 metų. Sovietams okupavus Lietuvą, ji tapo oficialia valstybine švente su mitingais ir demonstracijomis. Kaip rašo LRT, šventine diena Lietuvoje ji paskelbta 2001 metais, todėl šiandien Tarptautinė darbo diena yra nedarbo diena.

2025 metais Seimas atsisakė išbraukti Gegužės 1-osios iš šventinių dienų

2025 metų balandžio 29 dieną Seimas svarstė liberalo Simono Gentvilo siūlymą išbraukti Gegužės 1-ąją iš Darbo kodekso šventinių dienų ir perkelti į Atmintinų dienų įstatymą. Pasak LRT, už balsavo 23 Seimo nariai, prieš – 33, dar 10 susilaikė, todėl projektas nebuvo priimtas.

Siūlymo šalininkai teigė, kad Lietuvoje šventinių dienų yra daug, o Gegužės 1-oji neturi gilių vietinių tradicijų ir yra tiesiog laisvadienis. Gentvilas siūlė šią dieną iškeisti į naują sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, šventę, kurią buvo pasiūlęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis; pasak jo, kiekviena nedarbo diena valstybei kainuoja pajamų, todėl reikia arba didinti mokesčius, arba pridėti darbo dieną. Viktoras Pranckietis ją vadino sovietmečio švente, kai žmonės būdavo verčiami eiti į demonstracijas. Socialdemokratas Algirdas Sysas ginčijo, kad šventinių dienų per daug, ir siūlė skaičiuoti, kiek jų patenka į savaitgalius. Vyriausybė, pasak LRT, labiau linko atsisakyti Vėlinių (lapkričio 2 d.), o ne Gegužės 1-osios, jei reikėtų atlaisvinti vietą naujai sausio 13-osios šventei.

2026 metais Gegužės 1-oji sudarė vieną iš šešių ilgųjų savaitgalių

LRT apžvalga, kaip dirbs ir ilsėsis darbuotojai 2026 metais, išvardijo šešis ilguosius savaitgalius: vasario 16-osios, Velykų (balandžio 4–6 d.), Gegužės 1-osios, liepos 6-osios, Vėlinių (lapkričio 2 d.) ir Kalėdų. Gegužės 1-oji 2026 metais buvo penktadienį, todėl daug žmonių ją pasitiko ne darbovietėje, o namuose ar sodybose.

Būtent ilgasis savaitgalis tapo viena iš priežasčių, kodėl profsąjungos atsisakė tradicinių eitynių. Solidarumas pripažino, kad sulaukė nedaug žmonių, nes visi šventė namie, o LPSK atstovė pabrėžė, kad dienos nebūtina minėti būtent žygiu. Apie ginčą dėl šventinių dienų skaičiaus žr. ankstesnį skyrių: 2025 metais siūlymą grindė tuo, kad kiekviena nedarbo diena kainuoja valstybės pajamų.

Parduotuvių darbo laikas Gegužės 1-ąją skiriasi, todėl jį verta pasitikrinti iš anksto

Nors Gegužės 1-oji yra nedarbo diena, prekybos ir paslaugų sektorius daugeliu atvejų dirba kaip įprasta, tačiau grafikas gali skirtis pagal tinklą ar centrą: kai kurie dirba sekmadienio valandomis, kai kurios parduotuvės ar paslaugos būna uždarytos arba dirba trumpiau. Prieš vykstant apsipirkti pasitikrinkite konkrečios vietos darbo laiką jos svetainėje ar socialinėse paskyrose.