Europa kalba apie bendrą kryptį, bet tempia į skirtingas puses
Belgijoje, Alden Biesen pilyje, surengtame neformaliame ES susitikime Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas mėgino viešai parodyti bendrą poziciją dėl Europos konkurencingumo stiprinimo. Prieš kameras abu lyderiai kalbėjo apie būtinybę skubiai imtis veiksmų ir stiprinti kapitalo rinkų integraciją. Macronas pabrėžė, kad Paryžius ir Berlynas sutaria dėl pagrindinių krypčių.
„Džiaugiuosi, kad Emmanuelis Macronas ir aš, kaip beveik visada, šiais klausimais sutariame“, – sakė F. Merzas.
Vis dėlto pastarosiomis savaitėmis tarp abiejų šalių išryškėjo rimti nesutarimai. Vokietija kritikavo Prancūzijos siūlymus dėl bendrų ES obligacijų ir vadinamosios „Europos pirmenybės“ principo, kai viešuosiuose pirkimuose būtų teikiama pirmenybė ES įmonėms. Taip pat įtampa tvyro dėl bendro Prancūzijos ir Vokietijos naikintuvo projekto, kuris, kaip pranešama, artėja prie žlugimo.[1]
Tuo metu Italijos premjerė Giorgia Meloni atvirai kalbėjo apie glaudesnį Berlyno ir Romos bendradarbiavimą. „Šiuo metu tikrai veikia Vokietijos ir Italijos variklis, su kancleriu Merzu šiais klausimais sutariame“, – sakė ji ir pridūrė: „Tai nėra kitų atstūmimas.“
Macronas nori skolintis bendrai, Vokietijai stabdant kyla ir ginčai
Vienas svarbiausių ginčų – Prancūzijos siūlymas išleisti bendras ES obligacijas didelėms investicijoms finansuoti. E. Macronas argumentuoja, kad Europa atsilieka nuo JAV ir Kinijos strateginėse srityse.
„Turime tris kovas: saugumo ir gynybos srityje, žaliosios pertvarkos technologijose ir dirbtinio intelekto bei kvantinėse technologijose. Visose šiose srityse investuojame gerokai mažiau nei Kinija ir Jungtinės Valstijos“, – sakė jis.
Jis taip pat įspėjo: „Jei ES per artimiausius trejus–penkerius metus nieko nedarys, ji bus išstumta iš šių sektorių.“ Tačiau Berlynas jau anksčiau prieštaravo bendram skolinimuisi, kuris buvo taikytas po COVID-19 krizės. Vokietija ir Italija siūlo alternatyvą – stiprinti rizikos kapitalo rinkas, kurti visos Europos vertybinių popierių biržą ir peržiūrėti kapitalo reikalavimus skolinimui, išlaikant finansinį stabilumą. Šiaurės šalys tradiciškai palaiko atsargesnę Vokietijos poziciją.[2]
Aukšto rango ES pareigūnas pažymėjo, kad bendras skolinimasis jau egzistuoja rinkose. „Nėra jokios svajonės apie Europos skolą. Europos skola jau yra rinkose, ir mes ją ką tik padidinome 90 milijardų praėjusį gruodį“, – sakė jis, turėdamas omenyje paramą Ukrainai.
„Made in Europe“ reguliavimai ar laisva prekyba? ES neranda bendro sprendimo
Prancūzija taip pat siekia įtvirtinti „Made in Europe“ principą, kuris viešuosiuose pirkimuose suteiktų pirmenybę ES gaminiams. E. Macronas šią idėją grindžia konkurencijos su trečiosiomis šalimis argumentu.
„Tai gynybinė priemonė, bet būtina, nes susiduriame su nesąžiningais konkurentais, kurie nebesilaiko Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių“, – sakė jis.
Vis dėlto Nyderlandai, Šiaurės ir Baltijos šalys perspėjo, kad tokia politika gali apsunkinti prieigą prie pažangių technologijų ir atbaidyti investicijas. Vokietija siūlo ribotą ir laikiną taikymą bei kalba apie „Made with Europe“ modelį, kuris būtų atviresnis laisvosios prekybos partneriams.
Kitas jautrus klausimas – prekybos susitarimas su „Mercosur“ valstybėmis. Prancūzija jam priešinasi, remdamasi ūkininkų baimėmis dėl konkurencijos iš Lotynų Amerikos. Tačiau dauguma ES valstybių, įskaitant Italiją, sausį susitarimui pritarė.
Vokietijos ir Italijos dokumente teigiama: „Raginame vykdyti ambicingą ES prekybos politiką, visapusiškai atsižvelgiant į visų ekonomikos sektorių, įskaitant žemės ūkį, potencialą ir poreikius. ES–Mercosur susitarimo užbaigimas buvo svarbus žingsnis šia kryptimi.“
Nors susitikime viešai kalbėta apie kompromisus, iš pateiktų pozicijų matyti, kad skirtingos vizijos dėl ES ekonominės krypties išlieka. Ar jos bus suderintos artimiausiais mėnesiais, kol kas neaišku.
