Emmanuelis Macronas ragina ES imtis bendros skolos ir spartinti integraciją
Prancūzijos prezidentas E. Macronas paragino Europos Sąjungos valstybes pradėti naują bendro skolinimosi iniciatyvą, kuri leistų finansuoti strategines investicijas ir sumažinti priklausomybę nuo JAV dolerio. Apie tai jis kalbėjo interviu keliems Europos leidiniams, tarp jų „Le Monde“, „The Economist“ ir „Süddeutsche Zeitung“, artėjant ketvirtadienį Flandrijoje vyksiančiam ES lyderių susitikimui. Susitikime bus aptariama, kaip spręsti Europos konkurencingumo atsilikimo problemas.
E. Macronas pabrėžė, kad Europa rizikuoja būti nustumta į paraštes, jei nesugebės reaguoti į didėjančią JAV ir Kinijos konkurenciją. „Mes turime Kinijos cunamį prekybos srityje ir minutė po minutės kintančią situaciją JAV pusėje. Šios dvi krizės yra gilus sukrėtimas, lūžis europiečiams“, – sakė jis. Prezidento teigimu, Europos Sąjunga turi suvokti šį momentą kaip rimtą perspėjimą.
Jis taip pat ragino užbaigti kapitalo rinkų sąjungą ir sujungti visų 27 ES valstybių elektros tinklus. Pasak Macrono, tai būtinos sąlygos, kad bendroji rinka veiktų realiai, o ne tik formaliai. Kartu jis kvietė ieškoti naujų prekybos partnerių, pavyzdžiu nurodydamas neseniai pasirašytą susitarimą su Indija.
Didelės investicijos ir euroobligacijos stumiamos kaip alternatyva doleriui
Prancūzijos prezidentas teigė, kad Europa privalo imtis plataus masto bendrų investicijų į gynybą, žaliąsias technologijas, dirbtinį intelektą ir kvantinę kompiuteriją. Remdamasis buvusio Europos Centrinio Banko vadovo Mario Draghi 2024 metų ataskaita, E. Macronas nurodė, kad žaliajai ir skaitmeninei transformacijai kasmet reikėtų apie 800 mlrd. eurų. Įtraukus gynybos išlaidas, ši suma išaugtų iki 1,2 trln. eurų.
Norint surinkti tokias lėšas, Macronas siūlo leisti euroobligacijas pasaulinėse rinkose. Jis tvirtino, kad ES turi tam erdvės, nes yra mažiau įsiskolinusi nei JAV ar Kinija. „Europos Sąjunga yra mažiau įsiskolinusi nei Jungtinės Valstijos ir Kinija. Technologinių investicijų lenktynėse nepasinaudoti šia skolinimosi galimybe būtų rimta klaida“, – sakė jis.
E. Macronas taip pat tiesiogiai siejo šią idėją su JAV dolerio padėtimi. „Rinkos ieško saugaus ir likvidaus turto. Tai sukuria unikalią galimybę, kuri taip pat galėtų mesti iššūkį dolerio dominavimui“, – teigė jis. Prezidentas pridūrė: „Pasaulinė rinka vis labiau nepasitiki Amerikos doleriu. Pasiūlykime jai europinę skolą.“
Prancūzijos siūlymas skolintis kartu susiduria su Vokietijos pasipriešinimu
Vokietija į Macrono siūlymus sureagavo atsargiai ir kritiškai. Aukšto rango Vokietijos diplomatas žurnalistams pareiškė, kad Prancūzijos prezidento raginimai „nukreipia dėmesį nuo to, kas iš tiesų svarbu“. Pasak jo, prioritetas turėtų būti struktūrinės reformos ir bendrosios rinkos užbaigimas, o ne naujos skolos.
Berlynas, kartu su Nyderlandais ir kitomis vadinamosiomis „taupiomis“ Šiaurės šalimis, nepritaria bendros skolos didinimui. Šios valstybės pabrėžia, kad daugelio ES narių biudžetų deficitas jau dabar yra per didelis. Be to, iki šiol dar nėra grąžinta 577 mlrd. eurų bendra skola, prisiimta COVID-19 ekonomikos gaivinimo metu.
Vokietija, kaip didžiausia įnašų mokėtoja į ES biudžetą, taip pat pagrasino mažinti būsimą septynerių metų biudžetą, jei jis nebus perorientuotas nuo žemės ūkio ir regioninių subsidijų prie konkurencingumo ir gynybos. „Tikimės, kad valstybės, kurios dabar reikalauja naujo finansavimo, taip pat prisidės prie reformų“, – sakė Vokietijos diplomatas.
Iniciatyva kelia riziką ir pačiam Macronui, ir visai Europai
E. Macronas pats pripažino, kad Europa šiandien susiduria ne tik su ekonominiais, bet ir su rimtais politiniais iššūkiais. Jis perspėjo, jog laikinas įtampos sumažėjimas santykiuose su Vašingtonu neturėtų klaidinti, nes spaudimas iš JAV niekur nedingo. „Yra grasinimai ir spaudimas. Tada Vašingtonas trumpam atsitraukia, ir mes manome, kad viskas baigta. Bet tuo netikėkite nė sekundės“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
Macronas atvirai įspėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali imtis naujų importo muitų, jei Europos Sąjunga ryšis griežtai taikyti Skaitmeninių paslaugų aktą technologijų bendrovėms. Jo teigimu, Europa neturėtų nusileisti net ir akivaizdaus spaudimo akivaizdoje.
Tačiau būtent ši griežta laikysena ir jo siūlomi sprendimai kelia vis didesnę politinę riziką pačiam Prancūzijos prezidentui. Macrono iniciatyvos ne tik skaldo Europos Sąjungą, bet ir aštrina konfliktą su Vokietija, kuri atvirai priešinasi bendros skolos idėjai, bei stiprina pasipriešinimą iš Šiaurės ir vadinamųjų „taupiųjų“ valstybių.
Jei Macronui nepavyks įtikinti partnerių ir jo planai Flandrijos susitikime liks be realios paramos, tai gali tapti rimtu politiniu smūgiu jo autoritetui Europoje. Tokia nesėkmė ne tik susilpnintų Prancūzijos prezidento įtaką ES sprendimų priėmime, bet ir sustiprintų klausimą, ar E. Macronas dar pajėgus telkti Europą, ar jo ambicinga strategija ima griūti jam pačiam nespėjus jos įgyvendinti.
