Popovienė: rusų vaikai turi būti mokomi lietuviškai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas tapo lūžio tašku tautinių mažumų švietime, tačiau esminę kryptį šiai temai suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės pozicija – ji aiškiai pasisako už tai, kad rusų vaikai Lietuvoje būtų mokomi lietuviškai. Tuo tarpu vertybinį frontą išlaiko ir daugiau dabartinių ministrių, nors sprendimai ir nėra labai „patogūs“.
Teismas konstatavo, jog lietuvių kalbos pamokų skaičius tautinių mažumų mokyklose negali būti mažesnis nei gimtosios kalbos, o iki šiol rusų mokyklose galiojusi praktika, kai lietuvių kalbos buvo mažiau nei rusų, pripažinta prieštaraujančia įstatymui.
R. Popovienės teigimu, toks modelis neužtikrino realios rusų vaikų integracijos, nes lietuvių kalba jų kasdienėje mokymosi aplinkoje liko antraeilė. Todėl ministrė remia įstatymo pataisas, kurios leistų padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių pradinėse klasėse ir suvienodinti jį su gimtosios kalbos pamokomis. Praktikoje tai reikštų, kad rusų vaikai nuo ankstyvo amžiaus būtų nuosekliai mokomi lietuvių kalba, taip sudarant sąlygas jiems sėkmingiau mokytis, studijuoti ir įsitvirtinti darbo rinkoje Lietuvoje[1].
Nors formaliai kalbama apie visas tautines mažumas, ministerija pripažįsta, kad didžiausi pokyčiai palies būtent rusų mokyklas, kuriose lietuvių kalbos vaidmuo iki šiol buvo silpniausias. Popovienė pabrėžia, kad tai nėra veiksmas prieš rusų kalbą ar kultūrą, tačiau aiški valstybės nuostata – rusų vaikai Lietuvoje turi būti mokomi lietuviškai, o šis principas jau tapo oficialia švietimo politikos kryptimi, kuri bus įgyvendinama palaipsniui, bet nuosekliai.
Aleknavičienė boikotuojantiems: atsisakote scenos ar ir premijos?
Tuo tarpu dar visai neseniai kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tvirtai išreiškė savo poziciją dėl valstybinius apdovanojimus boikotuojančių menininkų, pareiškusi, kad jie turės aiškiai nurodyti, ar atsisako tik dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje, ar kartu atsisako ir pačios premijos su pinigine jos dalimi.
Pasak ministrės, iki šiol galiojusi tvarka buvo nepakankiškai aiški ir sudarė prielaidas klaidingai manyti, jog boikotas reiškia visišką valstybės įvertinimo atsisakymą, nors dažnu atveju kūrėjai protestuodavo tik simboliškai.
Siūlomais pakeitimais numatoma pareiga laureatams raštu pateikti paaiškinimą ir aiškiai atskirti nedalyvavimą renginyje nuo formalaus premijos atsisakymo. Ministerija pabrėžia, kad tokie pakeitimai yra seniai reikalingi, nes kultūros ir meno premijų skyrimo tvarka nebuvo iš esmės atnaujinta beveik du dešimtmečius, o pastarųjų mėnesių menininkų ir sportininkų boikotai parodė, jog be aiškaus reglamentavimo ši praktika tampa nuolatine.
Jakubauskienė: privačios klinikos nebegalės imti papildomų mokesčių
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė taip pat ėmėsi „nepatogių“ sprendimų privačioms gydymo įstaigoms – dar lapkritį Seimas pritarė Sveikatos priežiūros įstatymo pataisoms, kuriomis panaikinamos priemokos už PSDF lėšomis kompensuojamas paslaugas ir nustatoma, kad valstybės finansavimas pirmiausia turi būti skiriamas viešajam sektoriui.
Tai reiškia, kad privačios klinikos, sudariusios sutartis su ligonių kasomis, nebegalės imti papildomo mokesčio už paslaugas, kurias apmoka valstybė. Ministrės teigimu, sprendimas orientuotas į pacientų interesus ir skirtas sustiprinti viešąją sveikatos sistemą, kuri ilgus metus buvo nepakankamai finansuojama.
Panaikinus priemokas, pacientai nebeturės galimybės mokėti už greitesnį patekimą pas specialistą – ministerija tikina, kad tai turėtų trumpinti eiles, nors kritikai baiminasi priešingo efekto. Mokamos paslaugos išliks, tačiau jų kainas reguliuos Vyriausybės patvirtinta metodika, o už komforto paslaugas ar medicinos priemones bus galima mokėti papildomai. Ministerija pabrėžia, kad tai dalis platesnės reformos, kuria siekiama suvienodinti paslaugų teikimo sąlygas ir užtikrinti teisingesnę prieigą prie sveikatos priežiūros visiems gyventojams.
Tiesa, už tai ministrė susilaukė ir nemalonumų. Sausio pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino M. Jakubauskienės įsakymus dėl paslaugų apmokėjimo neteisėtais, nes jie buvo priimti pažeidžiant procedūras ir taikyti atgaline data. Teismo sprendimas suteikia gydymo įstaigoms teisę reikalauti apmokėjimo pagal ankstesnę tvarką, o opozicija jau svarsto politinę atsakomybę ministrei.
Valstybiniu maisto rezervu susirūpinta tik dabar
Tuo pačiu praėjusią savaitę Valstybės kontrolės auditas atskleidė rimtas valstybės rezervo valdymo spragas, todėl Vyriausybė pradeda reformą: rezervo koordinavimas perduotas Nacionaliniam krizių valdymo centrui, atnaujinami rezervo formavimo principai pagal Nacionalinę rizikos analizę, peržiūrimas sandėlių tinklas ir kuriama centralizuota duomenų sistema.
Didžiausias dėmesys skiriamas maisto rezervui – rengiama kaštų ir naudos analizė bei ilgalaikis modelis krizėms, o premjerė Inga Ruginienė paragino Maisto tarybą pereiti nuo analizės prie konkrečių veiksmų, orientuotų į maisto švaistymo mažinimą, vietos gamintojų įtraukimą ir socialinį poveikį.
