Po menininkų boikoto teks patikslinti – atsisakoma apdovanojimo, ar ir premijos
2025-ieji tapo iškalbingesni už tūkstančius žodžių: prasidėjus protestams dėl LRT įstatymo pataisų, menininkai sukruto ir pradėjo boikotuoti nacionalinius apdovanojimus. Vieni į ceremonijas neatvyko, o kiti atsisakė juos priimti iš pačio šalies vadovo Gitano Nausėdos rankų. Tik vienas „bet“ – Kultūros ministerija nurodė lauksianti iš tokių menininkų pasiaiškinimų ir patikslinimo, ar atsisakoma tik apdovanojimo ir, ar kartu ir piniginės premijos.
Po gruodžio mėnesį vykusių boikotų kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė patikslino, kad neatvykę atsiimti apdovanojimo į ceremoniją laureatai turės pateikti ir priežastį, kodėl neatvyko[1].
„Žmogus turi aiškiai identifikuoti, ar jis atsisako pačios premijos, ar tik atsisako dalyvauti renginyje. Jeigu jis neatvyksta, jis turi pateikti priežastį, kodėl neatvyko“, – teigia V. Aleknavičienė.
Pasak Kultūros ministerijos vadovės, iki šiol galiojusi kultūros ir meno premijų skyrimo tvarka buvo nepakankamai aiški ir sudarė prielaidas visuomenę klaidinančioms interpretacijoms. Ji pabrėžė, kad dažnai buvo manoma, jog kūrėjai atsisako pačios premijos, nors realiai jie tik nedalyvaudavo jos įteikimo ceremonijoje. Naujoji tvarka, anot V. Aleknavičienės, turėtų aiškiai atskirti simbolinį nedalyvavimą renginyje nuo formalaus premijos atsisakymo, įskaitant ir finansinę jos dalį.
Ministrė taip pat akcentuoja, kad siūlomi pakeitimai yra būtini ir seniai pavėluoti – valstybės kultūros ir meno premijų skyrimo reglamentas iš esmės nebuvo atnaujintas beveik du dešimtmečius. Anot jos, atnaujintoje tvarkoje pirmą kartą nuosekliai įtvirtinamas nacionalinio saugumo kriterijus, o galutinis tikslas – skaidri, aiški ir visuomenei suprantama valstybinių kultūros premijų skyrimo sistema, kurios galutinės formuluotės dar gali kisti projekto derinimo metu.
Pagal Kultūros ministerijos siūlomus pakeitimus, laureatas turėtų raštu aiškiai nurodyti, ko jis atsisako: ar tik nedalyvauja įteikimo ceremonijoje, ar atsisako premijos ir piniginės premijos dalies.
Boikotuodami ceremoniją protestavo prieš LRT pataisas ir finansavimo mažinimą
Tuo tarpu valstybinių apdovanojimų boikotavimas pastaruoju metu Lietuvoje jau tapo įprasta praktika – štai dar gruodžio mėnesį dalis laureatų viešai demonstravo nepritarimą valstybės sprendimams, atsisakydami dalyvauti oficialiose ceremonijose ar priimti apdovanojimus.
Štai metų pabaigoje, Kultūros ministerijoje įteikiant 2025 metų ministerijos premijas keli kūrėjai boikotavo renginį, protestuodami prieš mažinamą kultūros finansavimą ir, jų teigimu, augančią grėsmę LRT nepriklausomumui[2].
Ryškiausiai šią poziciją išreiškė Jaunojo kūrėjo premijų laureatai – choreografas Dovydas Strimaitis, režisierė Eglė Švedkauskaitė ir kompozitorius Kristupas Bubnelis, o ceremonijoje nepasirodė ir tarptautinį pripažinimą pelnęs režisierius Vytautas Katkus. Nepaisant boikoto, ministerija įteikė aukščiausius garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“ septyniems kultūros lauko atstovams, o kultūros ministrė V. Aleknavičienė pabrėžė, kad sprendimas 2026 metų kultūros biudžetus mažinti 5 proc. buvo neišvengiamas siekiant apsaugoti ministerijai pavaldžias įstaigas.
Apdovanojimų boikotas tampa norma: Meilutytė nelipo į sceną, Šimkutė atsisakė prizo
Tą patį gruodį pasitaikė ir daugiau apdovanojimų boikoto atvejų – štai šeštąjį kartą Metų sportininke išrinkta Rūta Meilutytė atsisakė lipti į sceną atsiimti apdovanojimo, liko sėdėti salėje paskelbus jos vardą, o statulėlę jai teko atnešti apdovanojimo pranešėjui.
R. Meilutytė tąkart aiškino, kad toks elgesys buvo sąmoningas protestas prieš, jos vertinimu, klaidingą valstybės kryptį sporto politikoje ir LTOK reformą, tačiau šis gestas viešojoje erdvėje sukėlė diskusijas ne tik apie sporto politiką, bet ir apie protesto formos ribas bei pagarbą valstybinių ceremonijų kontekstui.
Atsiimti apdovanojimą iš Prezidento rankų gruodžio pradžioje atsisakė ir Kaune veikiantį bendruomeninį projektą „Šilainių sodai“ vystanti menininkė Evelina Šimkutė. Tokį menininkės gestą nepriimti „Lietuvos galios“ apdovanojimo iniciatoriai įvardijo kaip vertybinį gestą, o ne atsisakymą pripažinti projekto naudą ar bendruomenės darbą.
