Kapčiamiesčio likimo neišgelbėjo ir Nausėda, jau kalbama ir apie kaimynų priėmimą
Pastarosiomis savaitėmis ūžiant skandalui dėl Kapčiamestyje planuojamo karinio poligono ir tam besipriešinant vietos gyventojams, paaiškėjo, kad nepaisant diskusijų, poligonas vis tiek bus, o dabar jau kalbama, kad jame treniruotis galėtų ir Lenkijos kariai.
Naujas 14,6 tūkst. hektarų poligonas, skirtas Lietuvos kariuomenės ir NATO pratyboms, vienu metu talpins 3,5–4 tūkst. karių, o Lenkijos gynybos ministras pabrėžė galimybes bendram regioniniam saugumui ir strateginiam planavimui. Poligonui steigti numatyta išpirkti 13 sodybų, dar apie 77 sklypus gyventojai galės pasirinkti – likti ar parduoti, o Krašto apsaugos ministerija siūlys didesnę nei rinkos kainą, įvertinant ir moralinę žalą.
Ketvirtadienį Kapčiamestyje lankėsi prezidentas Gitanas Nausėda, kuris akcentavo strateginę poligono padėtį Suvalkų koridoriuje, tačiau vietos bendruomenė itin priešiška – apie 90 % gyventojų nepritaria projektui dėl triukšmo, gamtos pažeidimų ir sodybų likimo, todėl vyksta individualios konsultacijos siekiant sušvelninti konfliktą tarp valstybės saugumo interesų ir gyventojų lūkesčių.
Rūdninkų karinio miestelio II etapas kainuos 1,33 mlrd. eurų
Krašto apsaugos ministerija pasirašė apie 1,33 mlrd. eurų (su PVM) vertės sutartis dėl Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo vystymo, kurį įgyvendins viešąjį konkursą laimėjusios bendrovės „Rudina“ ir „Merko statyba“, dalį projekto vykdant viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.
Šis etapas laikomas didžiausiu karinės infrastruktūros projektu nepriklausomos Lietuvos istorijoje ir yra esminis rengiantis nuo 2027 metų Lietuvoje dislokuoti Vokietijos brigadą. Statybos prasidės artimiausiomis dienomis, kritinė infrastruktūra turėtų būti perduota iki 2027 metų pabaigos, o visas karinis miestelis pradės veikti 2028 metais, valstybės atsiskaitymus rangovams išdėstant per 12,5 metų po statybų užbaigimo.
Europa įkaitusi: kariai į Grenlandiją, Ziobro prieglobstis Vengrijoje ir griežtesnės sankcijos Iranui
Europos saugumo ir diplomatinė arena pastarosiomis dienomis įkaista: Prancūzija, Vokietija ir kitos Europos valstybės siunčia karius į Grenlandiją, reaguodamos į JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį „įsigyti“ salą, o Danija stiprina savo karinį buvimą regione ir koordinuoja NATO sąjungininkų rotaciją.
Tuo tarpu buvęs Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro pasitraukė į Vengriją, prašydamas politinio prieglobsčio prieš teismą gimtinėje, kurio metu jam pareikšti kaltinimai dėl viešųjų lėšų piktnaudžiavimo ir šnipinėjimo programos „Pegasus“ įsigijimo, kas paaštrino santykius tarp Varšuvos ir Budapešto.
O štai Lenkijoje per pastaruosius ketverius metus nuomonė apie ukrainiečių pabėgėlius smarkiai pasikeitė: dabar 46 % gyventojų jiems nepritaria, o 48 % vis dar palaiko. Didžiausias nepritarimas fiksuojamas kaimo vietovėse, tarp mažesnes pajamas ir žemesnį išsilavinimą turinčių žmonių bei dešiniųjų partijų elektorato. Šiuo metu šalyje gyvena apie 965 tūkst. pabėgėlių, o nauji įstatymai riboja socialines išmokas užsieniečiams, kas dar labiau formuoja kritišką visuomenės požiūrį.
Be to, Europos Parlamentas įvedė visišką draudimą Iranui atstovauti Parlamento patalpose dėl mirtino protestų malšinimo šalyje, o Europos Komisija rengia griežtesnes sankcijas prieš Teherano režimą ir svarsto Irano Revoliucijos gvardijos įtraukimą į teroristų sąrašą, taip dar labiau įtemptindama diplomatinius santykius.
Trumpas Davose – Irano gatvėse žūtys, Kuboje naftos krizė: JAV sprendimai kaitina pasaulį
Kitą savaitę Davose vyksiantis Pasaulio ekonomikos forumas vyks itin įtemptame geopolitiniame fone, kuriame pagrindiniu dėmesio centru taps JAV prezidentas Donaldas Trumpas, aktyviai formuojantis pasaulinę darbotvarkę tiek per griežtą užsienio politiką, tiek per ekonominius svertus.
Kol Šveicarijos Alpėse pasaulio lyderiai, verslo ir tarptautinių organizacijų vadovai diskutuos apie saugumą, ekonomiką ir technologijas, Irane jau daugiau nei dvi savaites trunkantys masiniai protestai peraugo į atvirą iššūkį režimui, pareikalavusį šimtų gyvybių ir sukėlusį JAV grasinimus karine, ekonomine bei politine intervencija.
Tuo pat metu Vašingtonas po karinės operacijos Venesueloje dar labiau eskaluoja spaudimą Lotynų Amerikoje – D. Trumpas paskelbė nutraukiantis venesuelietiškos naftos tiekimą Kubai, grasina muitais šalims, prekiaujančioms su Iranu, ir siunčia signalą, kad Jungtinės Valstijos pasirengusios agresyviai ginti savo interesus, o šie sprendimai tampa centrine tema tiek Davoso diskusijose, tiek augančiuose regioniniuose konfliktuose.
Izraelis nutraukė ryšius su dalimi JT agentūrų
Sekdamas Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, Izraelis šią savaitę nedelsdamas nutraukė bendradarbiavimą su keliomis Jungtinių Tautų agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis, reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pasitraukti iš dešimčių pasaulinių institucijų, kurios, Vašingtono teigimu, nebeatitinka nacionalinių interesų.
Užsienio reikalų ministro Gideono Sa’aro nurodymu Izraelis atsisakė ryšių su tokiomis struktūromis kaip JT Energetikos agentūra, JT Civilizacijų aljansas ir Pasaulinis migracijos ir vystymosi forumas, jas kaltindamas šališkumu, neveiksnumu ir grėsme valstybių suverenitetui.
