Per ketverius metus Lenkijos gyventojų nuomonė apsivertė: nuo vieningo palaikymo iki susiskaldymo
Beveik pusė Lenkijos gyventojų šiuo metu nepritaria ukrainiečių pabėgėlių priėmimui, rodo naujausi valstybinės tyrimų agentūros CBOS duomenys. Trečiadienį, sausio 7 dieną, paskelbtoje apklausoje 46 proc. respondentų pasisakė prieš pabėgėlių iš Ukrainos priėmimą, o 48 proc. teigė, kad tokią politiką vis dar palaiko.[1]
Tai – aukščiausias nepritarimo lygis nuo tada, kai daugiau nei prieš dešimtmetį CBOS pradėjo sistemingai matuoti visuomenės nuomonę šiuo klausimu. Apklausos autoriai pažymi, kad „tai blogiausi rezultatai per visą tyrimų istoriją“, prasidėjusią netrukus po Krymo aneksijos.
Pokytis itin ryškus lyginant su 2022 metų pavasariu, kai po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pabėgėlių priėmimą palaikė net 94 proc. Lenkijos gyventojų, o nepritariančiųjų buvo vos 3 proc.
Ilgalaikė pabėgėlių našta ir socialiniai skirtumai tapo pagrindiniais nuomonės lūžio veiksniais
CBOS duomenys rodo, kad nepritarimas ukrainiečių pabėgėliams nėra tolygiai pasiskirstęs visoje visuomenėje. Daugiausia skeptiškų nuomonių fiksuojama kaimo vietovėse, kur pabėgėlių priėmimui nepritaria 59 proc. apklaustųjų. Didžiausiuose miestuose šis rodiklis siekia tik 27 proc.
Ryškūs skirtumai matomi ir pagal išsilavinimą bei pajamas. Tarp žemiausio išsilavinimo respondentų nepritariančiųjų dalis siekia 62 proc., o tarp universitetų absolventų – vos 26 proc. Panaši tendencija pastebima ir pajamų grupėse: mažiausias pajamas gaunantys lenkai kur kas dažniau pasisako prieš pabėgėlių priėmimą nei aukščiausių pajamų grupė.
Apklausa taip pat rodo, kad religiją praktikuojantys asmenys dažniau nepritaria ukrainiečių pabėgėliams nei nereligingi gyventojai. Tokia statistika leidžia daryti išvadą, kad klausimas vis labiau persikelia iš geopolitinio solidarumo sferos į kasdienio socialinio ir ekonominio spaudimo lygmenį.
Politinės simpatijos sutampa su požiūriu į pabėgėlius
Visuomenės nuomonės pokyčiai atsispindi ir politiniame lauke. Didžiausią paramą pabėgėlių priėmimui išreiškia kairiųjų ir liberaliojo centro rinkėjai. „Kairės“ partiją palaikančių respondentų gretose pabėgėlių priėmimą remia 78 proc., o valdančiosios Pilietinės koalicijos (KO) rinkėjų – 70 proc.[2]
Tuo tarpu didžiausias nepritarimas fiksuojamas opozicijoje esančių dešiniųjų ir nacionalinių jėgų elektoratuose. Konfederacijos Lenkijos Karūnai (KKP) rinkėjų gretose pabėgėlių priėmimui nepritaria 69 proc., nacionalinės konservatyvios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) šalininkų – 61 proc., o Konfederacijos – 54 proc.
Pastaraisiais metais būtent šios politinės jėgos aktyviausiai kėlė vadinamosios „Ukrainizacijos“ temą, teigdamos, kad ilgalaikis masinis pabėgėlių buvimas keičia socialinę pusiausvyrą ir daro spaudimą viešosioms paslaugoms.
Beveik milijonas pabėgėlių ir nauji sprendimai dėl socialinių išmokų pakeitė politinį kontekstą
Pagal naujausius Europos Sąjungos duomenis, Lenkijoje šiuo metu gyvena apie 965 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių – tai antras pagal dydį skaičius ES po Vokietijos. Vertinant pagal gyventojų skaičių, Lenkija taip pat užima vieną aukščiausių vietų Bendrijoje – 26,4 pabėgėlio tūkstančiui gyventojų, nusileisdama tik Čekijai.
Be to, šalyje gyvena šimtai tūkstančių Ukrainos piliečių, kurie nėra registruoti kaip pabėgėliai – daugiausia ekonominiai migrantai ir studentai. Tai dar labiau didina visuomeninį ir politinį spaudimą.
Praėjusiais metais pabėgėlių tema tapo vienu svarbiausių vidaus politikos klausimų. Prezidentu išrinktas PiS remiamas Karolis Nawrockis kampanijos metu pažadėjo riboti socialinę paramą nedirbantiems užsieniečiams. Šis pažadas buvo įgyvendintas rugsėjį, kai buvo priimtas įstatymas, apribojantis dalį išmokų užsieniečiams, neturintiems darbo.
Tuo pat metu viešojoje erdvėje daugėja pranešimų apie neigiamas nuotaikas ir pavienius išpuolius prieš ukrainiečius, o tai rodo, kad visuomenės kantrybė, susidūrusi su ilgalaike krize, sparčiai senka.
Šie CBOS duomenys aiškiai rodo, jog Lenkijoje pabėgėlių klausimas perėjo iš moralinio solidarumo fazės į politinės ir socialinės realybės etapą, kuriame vis didesnę reikšmę įgauna vidaus stabilumo, ekonominės naštos ir valstybės atsakomybės klausimai.
