Masiniai protestai Irane peraugo į atvirą iššūkį režimui
Irane jau daugiau nei dvi savaites besitęsiantys protestai pareikalavo šimtų gyvybių, teigia žmogaus teisių organizacijos, fiksuojančios brutalų saugumo pajėgų susidorojimą su demonstrantais. Vaizdo įrašai, pasiekiantys pasaulį nepaisant valdžios įvestos interneto ir ryšio blokados, rodo šaudymą į civilius, minios raminimą karinio lygio ginklais ir masines sulaikymų bangas.
JAV įsikūrusi organizacija „Human Rights Activists in Iran“ (HRA) skelbia užfiksavusi 495 žuvusius protestuotojus, dar daugiau nei 500 mirčių atvejų šiuo metu tiriami. Pasak organizacijos, per 15 protestų dienų buvo sulaikyta daugiau nei 10 600 žmonių, o tarp žuvusiųjų yra ir Irano saugumo pajėgų narių. HRA duomenimis, per dvi savaites įvyko apie 580 protestų daugiau nei 185 miestuose.
„Matome šiurpius vaizdus“, – sakė HRA direktoriaus pavaduotojas Skylaras Thompsonas, pabrėždamas, kad demonstrantams malšinti naudojami „karinio lygio ginklai“. Protestai prasidėjo dėl Irano valiutos žlugimo sankcijų išsekintoje ekonomikoje, tačiau greitai virto raginimais nutraukti teokratinį valdymą. Vaizdo įrašuose girdėti šūkiai „mirtis diktatoriui“, nukreipti prieš 86 metų aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei.
Donaldas Trumpas grasina karine intervencija ir ekonominiu spaudimu
Reaguodamas į situaciją Irane, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos imsis „stiprių“ veiksmų, jei Irano režimas toliau šaudys į protestuotojus. „Aš pasakiau tai labai garsiai ir labai aiškiai – jei jie šaudys į demonstrantus, mes smogsime Iranui labai stipriai“, – praėjusią savaitę „Fox News“ sakė Trumpas.
Sekmadienį lėktuve „Air Force One“ jis žurnalistams teigė, kad Irano lyderiai, pasirinkę smurtą prieš civilius, „pradeda“ peržengti ribą, galinčią išprovokuoti JAV atsaką. Kartu D. Trumpas pareiškė, jog su Iranu „derinamas“ galimas susitikimas. „Iranas nori derėtis, taip. Mes galime su jais susitikti. Tačiau dėl to, kas vyksta iki susitikimo, mums gali tekti veikti“, – sakė JAV prezidentas.
Iranas savo ruožtu perspėjo, kad JAV karinės intervencijos atveju smogs Izraeliui bei amerikiečių bazėms ir laivams regione. Vis dėlto Teheranas signalizavo esąs atviras dialogui: Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailis Baghaei patvirtino, kad su JAV išlieka atviras komunikacijos kanalas. „Per tą kanalą keičiamasi reikalingomis žinutėmis“, – sakė jis.
Pasak „The Wall Street Journal“, antradienį Donaldas Trumpas bus informuotas apie galimus veiksmus – nuo karinių smūgių ir slaptų kibernetinių operacijų iki sankcijų griežtinimo ar pagalbos protestuotojams.
Pirmadienį jis taip pat pagrasino įvesti 25 proc. muitą „bet kuriai šaliai“, vykdančiai verslą su Iranu, nors oficialus vykdomasis įsakas kol kas nepaskelbtas. Šis žingsnis galėtų paveikti JAV prekybą su Kinija, Indija, Jungtiniais Arabų Emyratais, Europos Sąjunga ir kitomis valstybėmis, palaikančiomis ekonominius ryšius su Teheranu.
Irano valdžia atsako represijomis ir mobilizuoja režimo šalininkus
Reaguodamas į protestus, Irano režimas praėjusį ketvirtadienį visiškai nutraukė interneto ir mobiliojo ryšio veikimą. Nepaisant to, dalis vaizdo medžiagos pasiekė užsienį, tikėtina, per „Starlink“ palydovinius ryšius. Įrašuose matyti dešimtys tūkstančių žmonių gatvėse ir augantis visuomenės įniršis.
Pirmadienį Irano valdžia į gatves išvedė ir provyriausybinius demonstrantus. Valstybinė televizija transliavo vaizdus iš Teherano, kuriuose minios juda Enghelabo – Islamo revoliucijos – aikštės link. Šie mitingai buvo pristatyti kaip „Irano sukilimas prieš amerikiečių–sionistų terorizmą“. Tuo pat metu valstybinė žiniasklaida protestus vadino JAV ir Izraelio kurstomomis riaušėmis ir skelbė apie „ginkluotų riaušininkų“ sulaikymus.
Šeštadienį Irano generalinis prokuroras perspėjo, kad visi protestuose dalyvaujantys asmenys bus laikomi „Dievo priešais“ – tai kaltinimas, už kurį Irane gali būti skiriama mirties bausmė. Irano kariuomenė pareiškė esanti pasirengusi „tvirtai ginti nacionalinius interesus“. Tuo pat metu žmogaus teisių organizacijos viešina vaizdo įrašus iš Kahrizako miesto morgo, kuriuose matyti juoduose maišuose suvynioti kūnai, o artimieji desperatiškai ieško dingusių šeimos narių.
Vienas Teherano ligoninės medikas žiniasklaidai pasakojo, kad protestuotojai atgabenami su šautinėmis žaizdomis galvoje ir krūtinėje. Šie liudijimai dar labiau sustiprino tarptautinės bendruomenės susirūpinimą dėl masinių žmogaus teisių pažeidimų.
