Nuo šauktinių sąrašų iki vilkikų krizės ir sniego chaoso: Lietuvą spaudžia kariuomenė, Baltarusija ir žiema
Lietuvoje pastarosiomis dienomis ryškėja keli svarbūs procesai: Krašto apsaugos sistemoje paskelbtas 42,5 tūkst. karo prievolininkų sąrašas, iš kurių apie 5 tūkst. šiemet bus pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą, o jaunuoliams siūlomos ir naujos galimybės Specialiųjų operacijų bei Jūrų pajėgose, tuo pat metu akcentuojant tarnybą kaip asmeninio ir profesinio augimo kelią.
Tarptautinėje plotmėje aštrėja konfliktas dėl Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos vilkikų – premjerė Inga Ruginienė pabrėžia, kad žalą vežėjams turi atlyginti Baltarusija, nors daugiau nei 100 transporto įmonių rengia grupinį ieškinį Lietuvos Vyriausybei.
Tuo tarpu šalies regionuose kasdienį gyvenimą trikdo ekstremalios oro sąlygos – Vakarų Lietuvoje dėl rekordinio sniego Plungės, Rietavo ir Kretingos savivaldybėse pamokos perkeltos į nuotolį ar laikinai sustabdytos, savivaldybėms sprendžiant saugaus susisiekimo ir vaikų priežiūros klausimus.

Kapčiamiesčio gyventojai priešinasi naujam kariniam poligonui: nerimas, trauma ir prarandami namai
Pastarosiomis savaitėmis Kapčiamiesčio bendruomenė patiria didelį stresą ir nerimą dėl planuojamo naujo karinio poligono, kurio steigimą kariuomenė grindžia nacionalinio saugumo argumentais – Pietų Lietuva, esanti prie Suvalkų koridoriaus, NATO vertinama kaip pažeidžiamiausia teritorija, kurioje užėmimas leistų izoliuoti Baltijos šalis.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad poligonai yra ne tik mokymų vietos, bet ir integralios gynybinės infrastruktūros dalis, todėl Kapčiamiesčio poligonas turėtų užpildyti gynybinį žiedą kartu su Pabradės, Rūdninkų ir Tauragės poligonais, leisdamas greičiau reaguoti krizės atveju.
Tuo tarpu vietos gyventojai patiria kolektyvinę traumą, nuolatinį nerimą, nemigą ir emocinį skausmą, nes projektas grėsmingai keičia jų gyvenimo būdą, sodybas, bendruomenės ryšius bei gamtinę aplinką, įskaitant saugomas žvėris ir istorinius medžius.
Daugelis gyventojų teigia, kad jokios piniginės kompensacijos negali atlyginti prarastų namų, tapatybės ir gyvos istorijos, todėl bendruomenė kreipėsi į valstybės institucijas dėl skubios psichologinės pagalbos, rengia susirinkimus, dalijasi istorijomis su žiniasklaida ir aktyviai priešinasi projekto įgyvendinimui.
Tačiau Kapčiamiesčio gyventojų interesų puolė ginti „aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis, kritikuodamas brigados dydžio poligoną ir siūlydamas investuoti į modernią gynybos techniką. Tuo tarpu krašto apsaugos ministras ir premjerė Inga Ruginienė akcentuoja strateginę Suvalkų koridoriaus reikšmę, teigdami, kad poligonas užtikrins nuolatinį kariuomenės buvimą, patruliavimą ir atgrasymą agresoriui.

Vilniuje protestas prieš Maduro sulaikymą: Budrys palaiko JAV operaciją Venesueloje
Trečiadienį Vilniuje prie JAV ambasados susirinkę apie pusšimtis žmonių protestavo prieš Jungtinių Valstijų karinę operaciją Venesueloje, kurioje buvo sulaikytas prezidentas Nicolas Maduro, kritikuodami smūgius Karakase ir Vašingtono sprendimą laikinai perimti šalies valdymą kaip tarptautinės teisės pažeidimą.
Protestuotojai, daugiausia kairiųjų pažiūrų organizacijos, ragino vengti karinių intervencijų ir kritikavo Lietuvos bei ES pozicijas, tačiau dauguma internautų akcijos nepalaikė.
Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad JAV veiksmai buvo preciziški, atitinka tarptautinės teisės principus, siunčia signalą diktatoriams, palaiko demokratinių procesų Venesueloje galimybę ir stiprina regioninį bei tarptautinį saugumą, pabrėždamas koordinaciją su Europos Sąjunga bei partneriais.

Po Maduro sulaikymo Venesueloje valdžią laikinai perima JAV, Trumpas užsitikrina naftos kontrolę
Po JAV karinę operaciją Venesueloje, kurios metu buvo sulaikytas prezidentas Nicolás Maduro ir išgabentas į JAV, šalies valdžią laikinai perėmė buvusi viceprezidentė Delcy Rodríguez, tačiau tik nominaliai – realūs sprendimai pereinamuoju laikotarpiu bus koordinuojami Vašingtone.
Prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Venesuela perduos Jungtinėms Valstijoms 30–50 mln. barelių naftos, o JAV naftos kompanijos investuos į infrastruktūros atkūrimą, taip užtikrindamos energetinę kontrolę ir finansavimą šalies valdymui.
Tuo pat metu Karakase stiprėja vidaus saugumas, ginkluoti Maduro šalininkai kontroliuoja gatves, o žurnalistai ir opozicijos rėmėjai susiduria su represijomis. Trumpas akcentuoja, kad JAV liks šalyje tol, kol bus užtikrintas „saugus ir tinkamas perėjimas“, o sprendimai – nuo naftos gavybos iki saugumo – priklausys nuo bendradarbiavimo su Vašingtonu, o ne nuo vietinės opozicijos ar laikinos prezidentės iniciatyvų.
