Dėl statomo karinio poligono prireikė net psichologo pagalbos
Kapčiamiesčio bendruomenė antradienį kreipėsi į valstybės institucijas, prašydama skubios psichologinės ir emocinės pagalbos dėl planuojamo steigti karinio poligono. Gyventojai teigia, kad tokie planai sukelia nuolatinį nerimą, nemigą ir kolektyvinę traumą – senjorai nebegali miegoti, dalis žmonių vartoja raminamuosius, o šeimos stengiasi slėpti emocinį skausmą nuo vaikų.
Bendruomenė pabrėžia, kad didžiausią žalą šiuo metu daro ne patys sprendimai, o institucijų tylėjimas ir formalūs paaiškinimai, kalbantys apie hektarus ir strategijas, bet ne apie žmones. Todėl gyventojai prašo psichologų atvykimo į Kapčiamiestį ir aplinkinius kaimus, emocinės pagalbos vietoje bei telefono ar vietos linijos, kur būtų galima pasikalbėti ir gauti konsultacijas – pagalba reikalinga nedelsiant, dar prieš priimant galutinius sprendimus[1].
Kreipimasis buvo išsiųstas Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijoms, Seimui bei Lazdijų rajono savivaldybei.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra nurodęs, kad Pietų Lietuva būtų tinkamiausia vieta naujam poligonui.
Pasielgta nesąžiningai? „Patys nusprendė, patys ir padarė“
Tuo tarpu socialiniuose tinkluose šiomis savaitėmis net ūžia Kapčiamiesčio bendruomenės narių pasisakymai apie tokį priimtą valdžios sprendimą nė nepasitarus su žmonėmis. Daugumai jų Kapčiamiestis siejasi su prisiminimais ir gamtine įvairove, kuri būtų išnaikinta įkūrus karinį poligoną.
„Kažkas nusprendžia ir pateikia faktą – bus. Įskaudino situacija, kad nori mus iškraustyti, kad nėra vertinama istorija ir šio krašto autentiškumas. Nėra žiūrima, ką paliksime ateities kartoms. Karaliai čia medžiojo, čia buvo patys geriausi medžioklės plotai – trijų valstybių plotai.
Čia, gamtoje, gausu žvėrelių, kurie įrašyti į Raudonąją knygą, saugomi, o pagrindiniai yra stumbrai, atkeliavę iš Belovežo girios… Teritorija yra puoselėjama ir prižiūrima. Štai ąžuolas, kuris skaičiuoja daugiau kaip 600 metų amžiaus… Skaudu, kad galime visa tai prarasti”, – teigia gamtos mylėtojas ir saugotojas, sodybos Kapčiamiesčio seniūnijoje savininkas Vygantas Vaišnoras.
„Mes neturim kur eiti – tai mūsų vieninteliai namai“, – susigraudinę ir susirūpinę sako Odeta ir Irmantas Barkauskai, Kapčiamiesčio seniūnijoje gyvenantys daugiau kaip 40 metų. – Mes visą savo gyvenimą atidavėme šiam kraštui, pamilom jį, todėl čia ir esam. Tikėjomės visą gyvenimą čia ir nugyventi. Kur dabar? Kaip?“ – nesulaiko ašarų Odeta.
Bendruomenės „Facebook“ paskyroje net buvo sukurta apklausa, ar gyventojai pritariantys, jog Kapčiamiestyje būtų steigiamas poligonas. Net 89 proc. internautų balsavo tokiam sprendimui nepritariantys, o likę 11 proc. teigė, kad tam pritartų.
Kapčiamiesčio bendruomenė: jokie pinigai neatlygins prarastų namų
Vietiniai gyventojai tokią situaciją net lygina su sovietmečiu, kai jų tėvų ir senelių sodybos buvo griaunamos be galimybės rinktis, ir teigia, kad šiandien patiriamas netikrumas griauna bendruomenės tapatybę.
Gyventojai pabrėžia, kad sodybos, medžiai ir prisiminimai – ne tik materialus turtas, bet ir gyvoji istorija, šeimos istorijos bei kartų darbas, kuriuos dabar gresia prarasti. Dalis bendruomenės teigia, kad jokios piniginės kompensacijos negali atlyginti prarastų namų ar ryšio su žeme.
Vietinė bendruomenė aktyviai priešinasi planams: rengia susirinkimus, kreipiasi į valdžią ir dalijasi savo istorijomis su žiniasklaida. Prezidentą Gitaną Nausėdą jie oficialiai pakvietė atvykti į Kapčiamestį ir tiesiogiai išgirsti nuogąstavimus, tikėdamiesi ne formalių paaiškinimų, o realių sprendimų.
Nors valstybė projektui numatė kompensacijas iki 100 tūkst. eurų už sodybą ir apie 40 mln. eurų iš viso, dalis gyventojų tokias priemones vertina skeptiškai, akcentuodami, kad tikroji kaina – prarasta vietos tapatybė, bendruomenės ryšiai ir gyvoji istorija.
