Šiandien dienai turime Vyriausybės negebėjimą spręsti kontrabandinių balionų situaciją
Ankstesnė Vyriausybė lygiai taip pat netinkamai valdė nei C19 procesų (tiek iš finansinių išteklių švaistymo prizmės, tiek iš tikrai sergančių greitesnio patekimo pas gydytojus prizmės), paskui nelegalių imigrantų suvaldymo, elektros energijos kainos suvaldymo klausimų. Ir taip galima rasti su kiekviena Vyriausybe.
Į tai ką surašiau fanatikai pvz. pasakys, kad elektros kainos negalėjo suvaldyti, nes gi buvo energetinė krizė. Aš per 2008–2010 metų krizę supratau, kad krizės sukuriamos ne aplinkinių veiksnių, o pačių negebėjimo priimti tinkamų sprendimų. Man tai padėjo suprasti „Pietų megrame“, nes tai buvo vienintelė mano žinoma įmonė, kuri per statybos sektoriaus krizę sugebėdavo uždirbti pelną arba bent jau neprisidaryti didelio nuostolio.
Tad kur visos Vyriausybės daro klaidas:
- Laikosi nuostatos, kad finansiniai ištekliai yra neriboti. Dangstosi teiginiu, kad „gyvybės kainuoja brangiau nei pinigai“. Tačiau visiškai negalvoja, kad finansinių išteklių išvaistymas sukels naują krizę ir dėl to jau gali nebelikti už ką gelbėti gyvybes, kurios pagal pirminį teiginį yra neįkainojamos.
- Sprendimai remiasi nepagrįstomis arba nesukurtomis technologijomis.
- Negebėjimas priimti, kad įgyvendinama strategija nepasiteisino ir reikia žengti žingsnį atgal bei ieškoti alternatyvų.
Pvz. C19 atveju strategija buvo paremta skiepais, nors po pusmečio jau buvo visos indikacijos, kad ir skiepyti patenka į reanimaciją, todėl pati strategija yra klaidinga ir reikia ieškoti kitų sprendimų. Panaši situacija buvo ir su brangiai kainuojančiu masiniu testavimu bandant priversti žmones kelioms savaitėms saviizoliuotis – rezultate žmonės dėl lengvos ligos eigos slėpdavo savo ligą ir Valstybė net nežinojo kiek žmonių jau persirgo.
Kitas pavyzdys – kai Ukrainai buvo renkami pinigai dronams pirkti, KAM Ministras pripirko „drakono dantų“, kurie niekaip neapsaugos nuo atskrendančių dronų. Tai taip pat rodo, kad finansiniai resursai nesvarbūs, nes svarbiau, darau prielaidą, tik pasirodyti prieš kameras, kad neva kažkas veikiama.
Bet čia jau praeitis. Pateikiau tik kaip pavyzdį, kad tikrai ne vien dabartinėje Vyriausybėje yra problema.
Dabar grįžkime į nūdieną. Vyriausybė skyrė 1 mln. EUR projektams, kurie, neva, užkardys kontrabandinius balionus – numuš ar pan.
Vėl turime situaciją, kai finansiniai resursai yra taškomi utopiniams arba neaišku kada galintiems pasirodyti sprendimams, o problema yra dabar.
Ko reiktų palinkėti Vyriausybei?
Visų pirma išmokti dėlioti prioritetus visas idėjas sugrupuojant tokioje matricoje:
- Kas nieko nekainuoja arba kainuoja santykinai mažai ir padaroma per savaitę/mėnesį?
- Kas kainuoja mažiau nei sukeliami nuostoliai, bet įgyvendinama per savaitę/mėnesį?
- Kas nieko nekainuoja arba kainuoja santykinai mažai, bet padaroma per daugiau kaip mėnesį?
- Kas kainuoja mažiau nei sukeliami nuostoliai, bet įgyvendinama daugiau kaip per mėnesį?
3-4 atvejais gali būti mėnuo-keli metai.
Turint tokį sąrašą visų pirma žiūrima ką galima įgyvendinti iš (1) matricos langelio. Sekantis eina iš (2) ir tik tada einama į (3) ir galiausiai į (4).
Tikslas turi būti prigeneruoti kuo daugiau idėjų (1) ir (2) scenarijams, nes tada problemą pavyksta išspręsti greitai. Tai gali būti ir laikinas sprendimas.
Pvz. turime problemų su Vilniaus oro uosto darbu vakarinėmis/naktinėmis valandomis. Kiek kainuotų per savaitę/mėnesį visus tokių valandų reisus vykdyti iš Kauno ar Palangos oro uostų? Keleiviai patirtų tam tikrą nepatogumą (planavo skristi iš Vilniaus, o dabar reikės iš Kauno/Palangos), bet jie bent jau tikrai žinos, kad išskris.
Antra ko reiktų palinkėti Vyriausybei – išmokti kritiškai vertinti gaunamus duomenis
Dabar turime, kad radarai aptinka X signalų, kurie traktuojami kaip balionai. Priminsiu, kad radaras tikrai nerodys, kad ten balionas, tai tik interpretacijos klausimas. Tačiau žinome ir kad perimamų balionų skaičius yra tik dešimties procentų ribose. Tad pagrindinis vadybos uždavinys būna nustatyti ar duomenys (šiuo atveju radarų nustatytas balionų skaičius) yra teisingas. Tai leistų nustatyti kas turi geriau dirbti:
a) Policija, kuri turi gerinti balionų perėmimo procentą ir taip panaikinti norą siųsti balionus.
b) Kariuomenė gerinti radarų duomenų interpretaciją.
Šiandien dienai bent jau nesigirdi, kad tokie dalykai būtų nagrinėjami. O jei dabartinė situacija paremta klaidingomis prielaidomis?
Pvz. turėjau gamybos įmonę, kur man darbuotojai įrodinėjo, jog didžiausia gręžimo linijos (serijinė baldų gamyba) problema lūžtantys grąžtai. Dėl to, kad jie lūžta, operatorius turi stabdyti liniją, keisti grąžtą, vėl paleidinėti. Kaip įrodymą net prie manęs valydamas stakles ištraukė saują nulūžusių grąžtų. Kaip ir labai įtikinamas scenarijus, nes pagal tvarkas valytis įrengimą turi po kiekvienos pamainos.
Sutarėm, kad vedam žymėjimus – kurią dieną kiek kartų nulūžo grąžtas. Rezultatas – per mėnesį nei vienas grąžtas nenulūžo, o ta ištraukta sauja grąžtų buvo susikaupusi dėl to, kad niekas nežiūrėjo į įrengimų priežiūros tvarką (niekas nuodugniai jo nevalydavo). Tad dėl klaidingų indikacijų vadovybės sprendimai buvo sufokusuoti į klaidingą sprendimą – pirkti naują įrengimą (keli mln. EUR). Manau, kad naujoms staklėms pasileidus būtų ta pati problema. Kai buvo nustatyta jog problemos su grąžtais nėra, patys operatoriai iškėlė antrą prielaidą – nesukalibruoti transportavimo ratukai ir detalės šokinėja. Buvo duotas leidimas pusdieniui stabdyti liniją ir po sutvarkymo išaiškėjo, kad tai ir buvo priežastis – linija po kalibravimo pradėjo gaminti 2x daugiau.
Tad šie pavyzdžiai parodo kaip Vyriausybė gali ištaškyti pinigus ir vis tiek nieko neišspręsti, arba pradėti žiūrėti sistemiškai ir išspręsti bet kokią nepageidaujamą situaciją neeskaluojant jos iki „krizės“ apibūdinimo.
Кą mes galėtume padaryti kaip piliečiai?
Baksnojimas „nieko valdžia nedaro“ neveda prie problemos išsprendimo – didina tik visų stresą, ko pasekoje įsijungia „veiklos imitavimo“ mechanizmai. Tai įvyksta nesąmoningai ir žmogus kontroliuoti negali.
Bet jei piliečiai teiktų sprendimus ir „valdžia“ išmoktų pagaliau juos išgirsti, tai ir krizių neturėtume, ir kaip visuomenė būtume ne tokie susiskaldę.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
