Kelinta diena iš eilės stebiu reiškinį, kai Estija turi žemesnės kainos periodus, nei Lietuva ir Latvija (abiejų zonų kainos identiškos)
Nors kalbama kaip AEI gamyba sumažins kainas (kas matėsi su 2025.11.13 dienos kainomis, kai turėjome dalį laiko mažesnę kainą nei SE4 zonoje), tačiau kai tik vėjas sumažėja, nacionalinį gamintoją ištinka netikėtumas kaip kelininkams žiemos atėjimas.
Jei Litgrid parą prieš mato, kad vėjo generacijos nebus, kodėl nacionalinis gamintojas nepateikia rinkai Kauno HE (100,8 MW), Kruonio HAE (675 MW +225MW balansavimui) pasiūlymų? Šiandien gal Kruonio HAE panaudojimas ribojamas remonto darbų, bet Kauno HE tikrai neriboja. Tad klausimą keliu ne apie „šiandien“ ar „rytoj“. Klausimą keliu iš principo – kodėl nacionalinis gamintojas nededa pastangų, neieško sprendimų kaip nesant prognozuojamos AEI gamybos įveiklinti turimus nacionalinius hidro, o kai kuriomis dienomis ir dujinės generacijos, energetikos pajėgumus.
O gal laikas pripažinti, kad Valstybėje nėra Nacionalinės strategijos kaip aprūpinti ekonomiką ir gyventojus pigia elektra?
Juk lengviau skirti iš mokesčių mokėtojų dotacijas daliai gyventojų, nei užsiimti realiais darbais arba ieškoti kaip „paremti“ brangesnę nei vokiečiai planuoja pasigaminti vėjo elektrą.
Ar
, , , , , , , , , , , , , , , aplamai matėte nacionalinio gamintojo kainos mažinimo strategiją esant nepalankioms AEI gamybai oro sąlygoms?Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
