Į posėdžių salę parlamentarai sugrįžo po kelias savaites trukusių „atostogų“
Paskutinį kartą parlamentarai į posėdžių salę susirinko spalio 21-ąją – o štai po šios dienos išėjo „užtarnautoms“ kelių savaičių „atostogoms“. Tiesa, laisvu nuo svarstymų laiku mėgautasi dar nė nepasibaigus Seimo rudens sesijai, kuri trunka iki pat gruodžio 23-osios.
Į posėdžių salę seimūnai sugrįžo tik antradienį – lapkričio 11-ąją – ir iškart ėmėsi darbų. Nepaisant to, ne visiems pareigą valstybei atliekantiems politikams iškart ir pavyko kibti į darbus – vakariniame posėdyje dalyvavo tik 121 iš 141 parlamentaro[1].
Tuo tarpu popietiniame Seimo posėdyje pagrindinis dėmesys buvo skirtas sveikatos apsaugos klausimams. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė Vyriausybės pusvalandyje atsakė į Seimo narių klausimus dėl reformos, eilių trumpinimo ir sistemos finansavimo.
Ministrė pabrėžė, kad reforma siekiama stiprinti viešąjį sektorių, panaikinti priemokas ir dvigubą apmokėjimą, o 9 iš 10 pacientų naudojasi viešosiomis paslaugomis. Ji patvirtino, kad bazinių kainų metodika tobulinama, o eilės turėtų sumažėti – iki 80 % pacientų gaus pagalbą per nustatytus terminus.
Opozicijos nariai kėlė klausimus dėl kainodaros teisingumo (pvz., fiksuota suma už konsultacijas nepriklausomai nuo tyrimų skaičiaus), duomenų viešumo ir Santaros klinikų situacijos, kur dėl įtemptos aplinkos išėjo šeši neurochirurgai. Ministrė informavo, kad atliekamas auditas ir vidinis tyrimas.
Sveikatos duomenų moduliai, aukštesni tabako mokesčiai ir Civilinio kodekso pataisos
Taip pat pristatyta atnaujinta e-sveikatos sistema – su naujais moduliais (nėščiųjų, onkologinių, psichikos sveikatos duomenys), ambulatorinės slaugos posisteme ir patobulintu elektroniniu receptu. Viršplaninės paslaugos apmokamos pagal prioritetus, tačiau lėšų ribotumas išlieka.
Akcizų srityje Seimas po pateikimo pritarė banderolėms elektroninių cigarečių skysčiams (75 už) ir akcizų didinimui kaitinamajam tabakui bei elektroninėms cigaretėms (56 už), siekiant mažinti vartojimą ir rinkti daugiau pajamų.
Pasiūlymas atidėti akcizus dirbtiniams saldikliams, remiantis sveikatos tyrimais, atmestas (17 už). Pritarta ir techniniams pakeitimams – Civiliniame kodekse (dėl sutikimų akcijoms) ir Etninės kultūros globos tarybos sudėtyje. Draudimo propaguoti totalitarinius režimus klausimas atidėtas iki kito posėdžio.
Laukia kitų metų biudžetas
Tuo tarpu valdančiųjų laukia dar daug darbo sprendžiant kitų metų biudžetą, mat jau girdimi pavojaus signalai iš Valstybės kontrolės. Lietuva didina gynybos išlaidas, tačiau auditorių teigimu, be tvaraus finansavimo sprendimų 2029 m. gali tekti mažinti biudžetą. Vertinant 2026–2028 m. biudžeto projektą, VK primena, kad šiuo metu taikoma ES leidžiama išlyga gynybos išlaidoms iki 1,5 proc. BVP galioja tik iki 2028 m.
Auditoriai įspėja, kad jei nebus priimti reikalingi teisės aktai ir nesustiprės pajamų šaltiniai, valdžios sektoriaus deficitas gali viršyti 3 proc. BVP ribą jau 2028 m. Didėjant gynybos išlaidoms, būtina užtikrinti kitų valstybės funkcijų finansavimą – priešingu atveju didės spaudimas skolai ir mažės finansinis lankstumas.
Valstybės kontrolė rekomenduoja savivaldybėms ir kitiems valdžios subsektoriams prisidėti prie viešųjų finansų tvarumo. Jei savivaldybėms būtų suteiktos plačios skolinimosi galimybės, tai mažintų valstybės galimybes finansuoti kitas sritis. Be to, būtina laiku priimti nacionalinius fiskalinės drausmės taisyklių pakeitimus, kad biudžetai atitiktų tiek ES, tiek nacionalines normas, bei spręsti papildomų pajamų klausimą iki 2029 m., kad gynybos finansavimas nebūtų mažinamas.
Teks išspręsti sienos su Baltarusija klausimus
Taip pat pastaruoju metu Lietuvoje kilo chaosas dėl kontrabandinių balionų atakų iš Baltarusijos, o pasienyje susiklostė krizė: šimtai Lietuvos vilkikų liko įstrigę, priverstinai nukreipti į specialias aikšteles kaimyninėje šalyje. Nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“ ragina pradėti tiesioginį dialogą su Minsku, užtikrinti vairuotojų saugumą, kompensuoti nuostolius ir svarsto demonstracijas pačioje Baltarusijoje, siekiant parodyti, kad būtent jos sprendimai sukėlė krizę.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžė, kad protestai Lietuvoje problemos neišsprendžia, todėl vežėjai galėtų protestuoti Minske, kur jų veiksmai turėtų realų poveikį. Premjerė Inga Ruginienė pritarė šiai nuomonei, akcentuodama, kad protestai turi būti nukreipti prieš Baltarusijos režimą, o ne Lietuvoje.
Ji taip pat priminė, kad verslas turėjo iš anksto įvertinti rizikas ir pasiruošti trikdžiams, o pasienio punktai bus atverti tik tuomet, kai Minskas parodys pasirengimą bendradarbiauti ir sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius.
Tiesa, kol kas situacija, panašu – bevaisė.
Krizė Santariškėse: darbą paliko šeši neurochirurgai
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose kilo krizė – per pastarąją savaitę iš Neurochirurgijos centro pasitraukė šeši gydytojai, įskaitant buvusį centro vadovą prof. Saulių Ročką, kuris nurodė „toksišką aplinką“ ir sistemingus trukdymus kaip pagrindines priežastis. Kiti pasitraukę specialistai taip pat mini ilgalaikius konfliktus, griaunančius kolegialumą ir darbo orumą.
Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė pradėjo vidinį tyrimą ir kartu su Seimo Sveikatos reikalų komitetu lankysis klinikose, siekdama išsiaiškinti situaciją.
