Landsbergis: „Merkel politika pataikavo Putinui ir atvedė Europą į krizę“
Žiniasklaida jau dalinasi įtakingojo, Lietuvos buvusio diplomatijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio komentarais apie buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Landsbergis teigia, kad būtent Merkel politika Rusijos atžvilgiu – pataikavimas, ekonominė priklausomybė ir nuolaidžiavimas – atvedė Europą į dabartinę saugumo krizę.
Jo žodžiais, Merkel vadovavimo laikais Rusija užpuolė Sakartvelą ir Ukrainą, o Vokietija vis tiek siekė dialogo su Kremliumi. „Aš, tiesą sakant, sakyčiau, kad būtent ji yra atsakinga už padėtį, kurioje mes visi šiandien esame, ir tas klaidas, kurias mes visi taisome, o ukrainiečių dėl tų klaidų kovoja kiekvieną dieną fronte“, – sakė Landsbergis[1].
Komentuodamas Merkel memuarus ir dabartinius pasisakymus, Landsbergis juos vadina bandymu pasiteisinti. Pasak jo, daug oriau būtų buvę pripažinti klaidas, kaip tai padarė kai kurie kiti Vakarų politikai.
Jis taip pat priminė 2021 metų migrantų krizę, kai Merkel, neinformavusi Lietuvos, pati paskambino Aliaksandrui Lukašenkai. Landsbergis šį veiksmą vadina žalingu Lietuvos interesams ir pavyzdžiu, kaip Vokietija tuo metu ignoravo Rytų Europos valstybių nuomonę.
Vis dėlto Landsbergis pripažįsta, kad šiandieninė Vokietijos politika keičiasi. Dabartinė vadovybė, jo manymu, elgiasi atsakingiau ir ieško principingesnių sprendimų.
„(…) Šita karta politikų, kurie šiuo metu prisiima atsakomybę už Vokietijos kryptį, tikrai daro sprendimus, kurie nė iš tolo neprimena tos Vokietijos, kuriai vadovavo A. Merkel.“ – pabrėžė Landsbergis.
Anot jo, tik pripažinus praeities klaidas galima išvengti jų pasikartojimo ir užtikrinti tvirtesnį Europos saugumą.
Negailėjo žodžio ir apie dabartinę Vyriausybę
Iš aktyvaus politinio gyvenimo pasitraukęs G. Landsbergis prieš keletą savaičių įvertino ir naujosios Vyriausybės formavimą ir pabrėžė, kad realią valdžią šiuo metu turi ne socialdemokratai, o prezidentas Gitanas Nausėda.
„Socialdemokratų partijai šiuo metu vadovauja Gitanas Nausėda – jis formuoja Vyriausybę, jis išsirenka ministrus, o jau ko jis nebenori, tas lieka, tokie trupinukai, ir pačiai partijai nuspręsti“, – sakė Landsbergis[2].
Įvertindamas konkrečius sprendimus, Landsbergis stebėjosi, kad premjerė Inga Ruginienė siūlo į užsienio reikalų ministrus prezidento patarėją Kęstutį Budrį, o į energetikos ministrus – prezidento remtą Žygimantą Vaičiūną. Politikas tai pavadino konstituciškai neįprasta situacija ir pažymėjo, kad net buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė niekada tokios įtakos partijai neturėjo.
Buvusio ministro aktyvumas didesnis nei dabartinio?
Niekas nesuabejos, kad nors G. Landsbergis jau buvęs politikas, politiniais klausimais jis aktyvesnis nei dabartinis užsienio reikalų ministras K. Budrys.
Jis pasisakė Politico.eu, gynė Ukrainos narystę ES ir kritikavo Rytų Europos šalių siūlymus sustabdyti laisvosios prekybos sutartis su Ukraina. Landsbergis įspėjo, kad toks trumpalaikis protekcionizmas gali apsaugoti vietinius ūkininkus, bet ilgainiui silpnintų Ukrainą ir jos gebėjimą gintis nuo Rusijos agresijos.
Garsusis Lietuvos anūkas taip pat kritikavo ES 15 % muitą JAV prekėms, vadindamas tai „besąlygišku nuolankumu“, rodančiu ES priklausomybę nuo JAV gynybos.
Be komentarų spaudai, Landsbergis aktyviai veikia socialiniuose tinkluose ir kuria tinklalaides su tarptautiniais politikos veikėjais. 2024-ieji jam buvo sėkmingi tarptautiniu mastu – jis gavo Pasaulio ekonomikos apdovanojimą (Vokietija), Rumunijos žvaigždės ordiną, Briliantinės žvaigždės ordiną (Taivanas), „Geros kaimynystės kryžių“ (Baltarusija) ir CEPA apdovanojimą (JAV).
Budrys rezga planą, kaip „išvaduoti“ Baltarusiją
O štai dabartinis diplomatijos vadovas K. Budrys aktyviai palaiko demokratines jėgas Baltarusijoje, nors šalis tampa vis glaudžiau susijusi su Rusijos karine infrastruktūra. Rugsėjo 11 d. Budrys dalyvavo Vilniaus universiteto TSPMI konferencijoje, kur pabrėžė skirtį tarp Lukašenkos režimo, keliančio grėsmę Europos saugumui, ir opozicijos, siekiančios laisvos ir teisinės valstybės.
Jis akcentavo, kad Lietuva remia demokratinės Baltarusijos viziją, laikydama tai svarbiu regioniniu ir Europos saugumo interesu.
Ministras taip pat stebi demokratinių reformų procesus ir palaiko Baltarusijos opoziciją tiek politiniu, tiek diplomatinio dėmesio lygmeniu. Budrys kritikavo Lukašenkos režimą dėl agresijos prieš Ukrainą ir hibridinių priemonių pasienyje, tačiau savo veiklą koncentruoja į kaimyninės šalies demokratijos stiprinimą.
Jo nuomone, tik tvirtos demokratinės institucijos Baltarusijoje gali užtikrinti ilgalaikį regiono stabilumą ir laisvę piliečiams.
