Žiniasklaida skuba pranešti apie naują ir itin greitai plintančią COVID-19 atmainą
Pasaulyje vis plačiau plinta nauja COVID-19 atmaina NB.1.8.1, dar vadinama „Nimbus“. Ji jau aptikta maždaug 22 šalyse, o pastarosiomis dienomis pirmieji 13 atvejų užfiksuoti ir Anglijoje. Mokslininkai pastebi, kad „Nimbus“ plinta žymiai greičiau nei ankstesnės atmainos, todėl ja užsikrėsti lengviau. Apie tai jau kalba visa užsienio ir Lietuvos žiniasklaida, o mes prisiminsime, kaip buvome ribojami dar prieš keletą metų ištikus pandemijai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, balandžio pabaigoje ši atmaina sudarė daugiau nei 10 proc. visų pasaulyje nustatytų viruso sekų. Nors Lietuvoje šiuo metu dar nėra patvirtintų „Nimbus“ atvejų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atidžiai stebi situaciją ir neatmeta galimybės, kad dėl aktyvių vasaros kelionių virusas gali netrukus pasiekti ir mūsų šalį[1].
NVSC specialistė Greta Gargasienė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje COVID-19 susirgimų šuolio nefiksuojama, tačiau svarbu išlikti budriems – pernai panaši banga kilo vasaros pabaigoje. „Nimbus“ atmaina skiriasi nuo Omikron struktūra, todėl gali būti kibesnė ir greičiau plisti tarp žmonių, tačiau kol kas nėra įrodymų, kad ji sukeltų sunkesnes ligos formas. Specialistai ragina nepamiršti prevencijos: keliaujant pasiskiepyti nuo COVID-19 ir gripo, o pajutus simptomus – atlikti testą, riboti kontaktus, nesisvečiuoti pas vyresnius ar sergančius artimuosius.
Dažniausi „Nimbus“ atmainos sukelti simptomai – gerklės skausmas, nuovargis, kosulys, karščiavimas, raumenų skausmai, skrepliavimas. Kai kuriais atvejais pasireiškia ir virškinimo sutrikimai – pykinimas ar viduriavimas.
COVID-19 pandemija paliko gilius randus visuomenėje
Nors COVID-19 pandemija pamažu grimzta į istoriją, jos palikimas vis dar kelia karštas diskusijas. Vienas iš skaudžiausių epizodų, iškylantis į viešumą socialiniuose tinkluose, – senas žiniasklaidos reportažas, kuriame žurnalistė spaudžia vaiką pasisakyti apie skiepus.
Nepilnametis tvirtina nenorintis vakcinos dėl blogos savijautos po ankstesnių skiepų, tačiau žurnalistė vis tiek bando išgauti „teisingą“ atsakymą. Vaikui primenama, kad nesiskiepijęs negalės dalyvauti klasės ekskursijose, nueiti į kavinę ar net būti kviečiamas į draugų gimtadienius. Tokios akistatos liudija apie visuomeninį spaudimą, kuris pandemijos metu pasiekė net jauniausius piliečius.
Galimybių pasas, kuris pradžioje buvo pristatytas kaip priemonė suvaldyti pandemiją, tapo kontroversiška ribojimo forma. 2021 m. pabaigoje jis buvo privalomas ir vaikams nuo 12 metų – be šio dokumento nepilnamečiai negalėjo lankytis prekybos ar pramogų vietose. Pasas buvo išduodamas tik paskiepytiems vaikams, persirgusiems arba reguliariai testuojamiems.
Kritikai teigia, kad šios priemonės skaldė visuomenę ir prisidėjo prie vaikų bei jų šeimų marginalizacijos. Tačiau valdžios atstovai teisino šį sprendimą rūpesčiu visuomenės sveikata. Net ir po pandemijos Konstitucinis Teismas pripažino, kad galimybių pasas neprieštaravo Konstitucijai – esą Vyriausybė turėjo pagrįstų priežasčių manyti, kad skiepyti ir neskiepyti asmenys kelia skirtingą grėsmę.
Didžiausia pandemijos figūra – A. Fauci
Anthony Fauci pusę amžiaus trukusioje valstybės tarnyboje sugebėjo tapti viena įtakingiausių figūrų JAV sveikatos politikoje. Dirbdamas su septyniais prezidentais ir daugiau nei 38 metus vadovaudamas Nacionaliniam alergijos ir infekcinių ligų institutui (NIAID), jis ne tik formavo medicininius sprendimus, bet ir sustiprino savo asmeninę įtaką.
COVID-19 pandemijos metu A. Fauci savo pareigas išnaudojo ne tik krizei valdyti, bet ir tam, kad formuotų viešąją nuomonę. Paviešinti laiškai ir slapti susitikimai rodo, kad jis aktyviai prisidėjo prie informacijos apie viruso kilmę slopinimo. Nepaisant to, kad privačiuose susirašinėjimuose pats svarstė apie galimą viruso nutekėjimą iš laboratorijos, viešai gynė tik natūralią kilmės versiją. Jis taip pat skatino kitus mokslininkus paskelbti straipsnį, kuriame būtų paneigta laboratorijos teorija, taip užtvirtindamas „oficialų“ pandemijos naratyvą.
Net ir pasitraukus iš pareigų, Fauci įtaka niekur nedingo. NIAID vis dar išlieka viena galingiausių sveikatos institucijų, o raginimai ją reformuoti – ignoruojami. Vis garsesni kaltinimai, kad Fauci tyčia slopino alternatyvias nuomones, cenzūravo mokslininkus ir išnaudojo savo padėtį politinei kontrolei, verčia visuomenę reikalauti atsakymų.
