„Tikriausiai jau gulėčiau po žeme“: klinikiniai tyrimai pacientei atvėrė kelią į naują gydymą

Klinikiniai tyrimai keičia vėžio gydymą: pacientams jie gali atverti kelią į naujausią terapiją

Vaistas, kurio dar nėra vaistinėse, gydymo metodas, kuris dar netapo standartu, ir galimybė jį gauti tada, kai įprasti sprendimai nepadeda. Taip šiandien vis dažniau atrodo klinikiniai tyrimai onkologijoje. Nors daliai pacientų jie vis dar kelia nerimą, specialistai pabrėžia – tai griežtai kontroliuojama galimybė anksčiau pasiekti pažangiausią gydymą.

Apie klinikinių tyrimų naudą, saugumą ir jų prieinamumą Lietuvoje diskusijų festivalyje „Būtent“ kalbėjo Nacionalinio vėžio centro, Nacionalinio vėžio instituto ir pacientų organizacijų atstovai [1].

Asociacijos „Kraujas“ valdybos narė Raminta Vilkevičienė klinikinių tyrimų svarbą pažino iš savo ligos istorijos. Prieš šešiolika metų jai buvo diagnozuota ūminė limfoblastinė leukemija. Po ilgo gydymo ir dviejų ligos atkryčių Lietuvoje tuo metu prieinamos gydymo galimybės buvo beveik išnaudotos.

Galiausiai R. Vilkevičienė pateko į gydymo programą Londone, kur gavo vaistą, tuo metu jau baigusį antrąją klinikinių tyrimų fazę.

„Kai vaisto Europoje dar nebuvo galima nusipirkti, buvau įtraukta į tyrimų programą. Vėliau, kai vaistas jau buvo parduodamas Europoje, tikriausiai jau gulėčiau po žeme. Netgi atsinaujinus ligai trečią kartą, vis tiek pavyko man gyventi toliau ir dabar po šešiolikos metų esu su jumis“, – pasakoja R. Vilkevičienė.

Jos istorija parodo, kad galimybė naują gydymą gauti dar iki jam tampant plačiai prieinamam kai kuriais atvejais gali būti itin reikšminga.

Didžiausia kliūtis – baimė ir informacijos trūkumas

NVI mokslinė sekretorė dr. Živilė Gudlevičienė sako, kad onkologinė diagnozė žmogui sukelia didelį emocinį sukrėtimą, todėl ieškant informacijos ne visada lengva atsirinkti patikimus šaltinius.

Viena dažniausių baimių – įsitikinimas, kad klinikiniame tyrime pacientas tampa „bandomuoju triušiu“. Pasak specialistės, toks požiūris dažniausiai kyla dėl žinių stokos ir komunikacijos spragų.

„Pacientai nenori būti bandomaisiais triušiais. Tokia nepagrįsta nuostata apie klinikinius tyrimus kyla dėl informacijos, komunikacijos ir sveikatos raštingumo trūkumo“, – teigia Ž. Gudlevičienė.

Todėl svarbus vaidmuo tenka gydytojams – jie turi pacientui aiškiai ir suprantamai paaiškinti tyrimo naudą, galimas rizikas ir alternatyvas.

Tyrimų centre – efektyvumas ir saugumas

NVC Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Edita Baltruškevičienė pabrėžia, kad klinikiniuose tyrimuose vertinami ne tik nauji vaistai, bet ir jų deriniai, dozės, gydymo trukmė bei naujos metodikos.

Šiuolaikinėje onkologijoje siekiama ne tik veiksmingo, bet ir kuo saugesnio gydymo, išsaugant paciento gyvenimo kokybę.

Klinikiniai tyrimai vyksta etapais: pirmiausia vertinamas saugumas ir tinkamiausia dozė, vėliau – veiksmingumas, o trečiojoje fazėje naujas gydymas lyginamas su standartiniu.

Pacientai tyrimų metu atidžiai stebimi, registruojami nepageidaujami reiškiniai. Jei gydymas tampa netinkamas ar per daug rizikingas, jis gali būti nutrauktas. Dalyvavimas tyrime taip pat nebūtinai reiškia standartinio gydymo atsisakymą.

Lietuva siekia daugiau galimybių pacientams

NVC ir NVI direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžia, kad klinikinių tyrimų vaidmuo onkologijoje per pastarąjį dešimtmetį labai išaugo. Daugelyje jų naujas gydymas lyginamas su geriausiu tuo metu taikomu tarptautiniu standartu.

Tai reiškia, kad pacientas gali gauti ne tik kokybišką įprastą gydymą, bet kai kuriais atvejais ir naują terapiją, kuri dar nėra plačiai prieinama.

POLA prezidentas Ričardas Cervin atkreipia dėmesį, kad dalyvaudamas klinikiniame tyrime pacientas gali gauti naujausią gydymą metais anksčiau, nei jis pasiektų rinką ir taptų kompensuojamas.

Vis dėlto Lietuvoje klinikinių tyrimų vykdoma mažiau nei daugelyje Europos šalių. Todėl specialistai mato poreikį stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir sudaryti daugiau galimybių Lietuvos pacientams dalyvauti tyrimuose užsienyje.

Vienas iš tikslų – priartėti prie Europos vėžio institutų organizacijos orientyro, kad klinikiniuose tyrimuose dalyvautų apie 10 proc. naujų onkologinių pacientų. Nors tai ambicingas siekis, tikimasi, kad didesnis tyrimų prieinamumas ir geresnis pacientų informavimas padės klinikinius tyrimus vis dažniau vertinti kaip realią modernaus gydymo galimybę.