Juodkalnija ir Europos Sąjunga: kiek skyrių uždaryta, kada narystė ir ką daro Serbija

Juodkalnija dar nėra Europos Sąjungos narė – ji yra kandidatė ir derybų lyderė Vakarų Balkanuose. Šalis stojimo derybas pradėjo 2012 metais, yra atvėrusi visus 33 derybinius skyrius, o 2026 metų spalio 12 dieną preliminariai uždarytų skyrių skaičius pasiekė 21. Vyriausybė siekia tapti 28-ąja ES nare 2028 metais. Kaip šis kelias susijęs su kitomis plėtros klausimo dalimis, skaitykite Europos Sąjungos gide, o dabartinių narių sąrašą rasite straipsnyje ES šalys 2026.

Juodkalnija tapo aiškia Europos Sąjungos plėtros lydere Vakarų Balkanuose

Juodkalnija šiuo metu yra arčiausiai narystės Europos Sąjungoje esanti Vakarų Balkanų valstybė. Stojimo derybos prasidėjo 2012 metais, o visi 33 derybiniai skyriai jau atverti. Tai gerokai daugiau nei pasiekė kitos ES narystės siekiančios regiono valstybės.

Pažanga pastaraisiais mėnesiais buvo greita. 2026 metų birželio 15 dieną Briuselyje preliminariai uždaryti 2 skyrius (laisvas darbuotojų judėjimas) ir 28 skyrius (vartotojų ir sveikatos apsauga). 2026 metų liepos 14 dieną stojimo konferencijoje uždaryti 8 skyrius (konkurencijos politika) ir 29 skyrius (muitų sąjunga), todėl bendras skaičius tada siekė 18 iš 33. Spalio 12 dieną pridėti dar trys skyriai: 17 (ekonominė ir pinigų politika), 18 (statistika) ir 19 (socialinė politika ir užimtumas). Dabar uždaryta 21 skyrius iš 33, tai beveik du trečdaliai, o dvylika skyrių tebėra atvirų.

Svarbi pastaba: skyriaus uždarymas yra preliminarus. Pagal derybų principus susitarimai dėl atskirų skyrių nėra galutiniai, kol nepasiekiamas bendras susitarimas dėl visų skyrių, o ES gali grįžti prie jau uždarytų sričių, jei reikia.

Juodkalnijos vyriausybės duomenimis, iki 2026 metų balandžio pabaigos jau buvo sukurta darbo grupė stojimo sutarčiai rengti. Šalies vyriausiasis derybininkas Predragas Zenovićius šį žingsnį pavadino perėjimu į paskutinį stojimo etapą. Tokia darbo grupė dar nereiškia, kad narystės data patvirtinta, tačiau rodo, kad pereinama prie praktinių priėmimo klausimų.

Narystė 2028 metais jau nėra vien politinis šūkis

Juodkalnijos vyriausybė iškėlė tikslą iki 2026 metų pabaigos įvykdyti galutinius kriterijus ir uždaryti visus derybinius skyrius, o 2028 metais tapti 28-ąja Europos Sąjungos nare. Zenovićius Strasbūre vykusiame ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentiniame komitete šį tikslą pavadino tvirtu ir nedviprasmišku, o jo pasitikėjimą, kad derybos bus sėkmingai užbaigtos, palaiko ir Juodkalnijos parlamento 2026 metų kovo rezoliucija, kuria Europos integracija paskelbta svarbiausiu valstybės prioritetu.

Ministras pirmininkas Milojko Spajićius 2028 metus taip pat įvardija kaip narystės tikslą. Po spalio konferencijos jis teigė, kad vyriausybė įvykdė visus savo įsipareigojimus, reikalingus paskutiniam derybų etapui, o kitų lygmenų sprendimams reikės „reikiamo išminties ir kompromiso lygio“. ES plėtros komisarė Marta Kos pareiškė, kad finišo linija yra pasiekiama, ir paragino valdžią bei opoziciją pirmenybę teikti žmonių interesams ir be delsimo įgyvendinti likusias reformas.

Irijos, kuri pirmininkauja ES Tarybai, atstovas Thomasas Byrne'as Juodkalniją yra pavadinęs derybų lydere, o plėtrą – geopolitine būtinybe. Apie tai, kaip veikia Sąjunga, galite paskaityti straipsnyje apie ES institucijas, o apie sprendimų priėmimą – kaip priimami ES teisės aktai.

Serbija negali vetuoti Juodkalnijos narystės, bet gali veikti jos vidaus politiką

Serbija nėra Europos Sąjungos narė, todėl negali oficialiai vetuoti Juodkalnijos priėmimo. Sprendimus dėl derybinių skyrių ir galutinės stojimo sutarties vieningai priima dabartinės ES valstybės. Sutartį taip pat turės ratifikuoti visos narės ir pati Juodkalnija.

Vis dėlto „Euronews“ kelia klausimą, ar Belgradas negalėtų mėginti trukdyti procesui netiesiogiai. Pasak Juodkalnijos pareigūnų, Serbija bando daryti įtaką šaliai iš vidaus per savo interesams palankius politinius veikėjus, žiniasklaidos priemones ir Serbijos stačiatikių bažnyčią. Minimos ir iniciatyvos, pavyzdžiui, siekis, kad serbų kalba kartu su juodkalniečių taptų oficialia, planas pervadinti Podgorikos nacionalinę biblioteką, kurį sustabdė Kultūros ministerija, ar savivaldos lygmens mėginimai panaikinti Kosovo pripažinimą. Vienas diplomatas kai kurias proserbiškas partijas pavadino „svetimos šalies agentėmis“. Belgradas ginčija tokius kaltinimus ir teigia, kad stojimo procesą lemia geopolitika, o organizuoti nusikalstami klanai Juodkalnijoje rodo silpną teisinę valstybę.

Tokios priemonės nesuteiktų Serbijai formalios teisės sustabdyti narystę, tačiau galėtų apsunkinti reformų priėmimą arba sukelti politinę krizę. Be to, Serbijos pačios derybos stringa: „Euronews“ duomenimis, Belgradas nėra atvėręs visų derybų klasterių, o 2026 metų liepą aštuonios valstybės narės užblokavo naujausią jo bandymą. Europos Komisija penkis kartus rekomendavo atverti 3 klasterį, tačiau Serbijai to padaryti vis dar nepavyko. Todėl Juodkalnijos narystė Belgradui būtų nepatogi: politologas Florianas Bieberis pažymi, kad Juodkalnijos įstojimas Serbijai kelia nepatogių klausimų.

Serbiškos tapatybės klausimas skaldo Juodkalnijos politinę sistemą

Juodkalnija nuo valstybinės sąjungos su Serbija taikiai atsiskyrė 2006 metais, tačiau abiejų valstybių visuomenes ir toliau sieja kalba, religija, šeimos ryšiai bei bendra istorija. Maždaug trečdalis Juodkalnijos piliečių yra etniniai serbai, o 2023 metų surašymo duomenimis, serbai yra didžiausia etninė mažuma, todėl santykiai su Belgradu nėra vien užsienio politikos klausimas.

Svarbu atskirti teisėtą Juodkalnijos serbų politinį atstovavimą nuo užsienio valstybės įtakos. Pati serbiška tapatybė nėra kliūtis europinei integracijai. Problema kiltų tuomet, jeigu tapatybės ir religijos klausimai būtų naudojami vyriausybei destabilizuoti, reformoms vilkinti arba Juodkalnijos užsienio politikai keisti.

Politinis konsensusas dėl ES krypties vis dėlto platus. 2026 metų liepą 74 iš 77 parlamento narių balsavo už konstitucinės reformos procedūros pradžią, prieš buvo tik griežtos linijos proserbiška partija. Rugpjūčio pabaigoje konstituciniai pakeitimai buvo priimti 68 balsais, tai yra dviejų trečdalių dauguma. Tačiau analitikai perspėja, kad etniniai susiskaldymai gali apsunkinti likusių reformų įgyvendinimą.

Santykiai tarp šalių įtempti ir simboliniu lygmeniu. 2026 metų gegužę Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučićius Juodkalnijos nepriklausomybės 20-metį pavadino „prašmatnia mano Serbijos atsiskyrimo švente“, o birželį jis dalyvavo ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime Tivate.

Narystės kelią vis dar gali sustabdyti ne Serbija, o pačios Juodkalnijos problemos

Preliminarus derybinio skyriaus uždarymas nėra galutinis sprendimas. Europos Sąjunga gali grįžti prie jau uždarytų sričių, jeigu kandidatė neįgyvendina įsipareigojimų arba reformos ima slinkti atgal. Galutinis susitarimas galioja tik tuomet, kai užbaigiamos visos derybos.

Daugiausia dėmesio tebėra skiriama teisės viršenybei: 23 ir 24 skyriai apima teismų nepriklausomumą, kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu bei pagrindines teises. Zenovićiaus teigimu, įgyvendinimas pastebimai paspartėjo, o rezultatai teismuose, kovoje su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu auga. Tačiau ES tikisi ne vien formalių sprendimų: valstybė turės įrodyti, kad aukšto lygio korupcijos bylos realiai tiriamos, o teismai veikia nepriklausomai nuo partijų ir ekonominių interesų.

Sudėtingas išlieka ir aplinkosaugos bei klimato skyrius (27). Vyriausybė teigia, kad reformų veikla šioje srityje sustiprinta, tačiau reikalingos didelės investicijos į atliekų tvarkymą, nuotekų valymą, gamtos apsaugą ir energetikos pertvarką. Dėl šių reikalavimų finansavimo svarbi bus ES parama.

Juodkalnijos priėmimas pakeistų visų Vakarų Balkanų politinę pusiausvyrą

Juodkalnijos narystė būtų pirmasis Europos Sąjungos plėtros atvejis nuo Kroatijos įstojimo 2013 metais. Ji galėtų parodyti Albanijai, Šiaurės Makedonijai, Serbijai, Bosnijai ir Hercegovinai bei Kosovui, kad reformomis pagrįstas narystės procesas tebėra gyvas. Be to, pasak „Euronews“, kai kurios valstybės narės gali sieti Ukrainos stojimą su Serbijos pažanga, siekdamos išlaikyti regioninę pusiausvyrą, todėl Juodkalnijos kelias nėra visiškai atsietas nuo platesnių plėtros derybų.

Kaip pati Lietuva keliavo į Sąjungą ir ką pakeitė narystė, skaitykite straipsnyje Lietuva Europos Sąjungoje, o Briuselio sprendimus rengia Europos Komisija.

Galutinė sėkmė priklausys nuo to, ar Podgorica išlaikys politinį stabilumą, įgyvendins sudėtingiausias reformas ir neleis tapatybės konfliktų užgožti stojimo proceso. Serbija šio kelio formaliai užblokuoti negali, tačiau jos įtaka gali padidinti Juodkalnijos vidaus politikos kainą. Artimiausi dveji metai parodys, ar 2028-ieji taps realia narystės data, ar liks ambicingu politiniu pažadu.