77.lt tyrimas: Ar Lietuvos politika Taivano atžvilgiu – konservatorių biznis?

Ar tikrai Taivano atstovybė Lietuvoje ir sugadinti santykiai su Kinija yra vertybinės politikos pavyzdys?

Lietuvoje atidarius Taivano, o ne Taipėjaus atstovybę šalis patyrė didelių nuostolių, nes prasidėjo aršus konfliktas su Kinija. Su tuo susiję politikai iki šiol kartoja, kad Taivano atstovybės įsteigimas buvo vertybinė politika. Bet ar tikrai už iš pirmo žvilgsnio smarkiai neapgalvotų veiksmų slypi tik vertybės?

Apie tai užsiminė teisininkas, advokatas Ignas Vėgėlė, kalbėjęs tiesioginio LRT eterio metu vykusiuose kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus debatuose. Atsakydamas į klausimą apie Taivano atstovybę Lietuvoje, jis sakė:

„Reikia elgtis taip, kaip visa Europos Sąjunga. Mes vieninteliai padarėme tokią klaidą. Ir jeigu mes kalbame apie tai, kad tai buvo vertybinė politika, tai, mano supratimu, tai buvo ne jokia vertybinė politika, o iš tiesų politikų naudos politika.

Ir ką aš turiu omenyje? Žiūrėkite, „Teltonika“, „Oksipit“ ir „SoliTek“ iš to gauna konkrečią naudą. „Teltonika“ – 14 milijonų eurų, šalia visos žalos Lietuvai. „Oksipit“ – 3,5 milijono, „SoliTek“ – 8 milijonų eurų paskolą gauna.

Konservatoriai bėga nuo „Euronews“, kai yra paklausiami apie tai, kas parėmė gerbiamą Ingridą Šimonytę. Jus parėmė „Oksipit“ keturi akcininkai. Suskaičiavo žmonės, kad parėmė keliolika tūkstančių eurų. „SoliTek“ jus taip pat parėmė, nors ir mažesne suma. Parėmė ir Pavilionį. Čia kalba eina apie 2019 metus.

Šiais metais, 2024 metais, prezidentą Gitaną Nausėdą parėmė beveik 18 tūkstančių eurų suma „Teltonikos“ savininkas. Tai mano klausimas, kad čia ne jokia vertybinė politika, o tiesiog politikų naudos politika, kuri sukėlė žalą Lietuvai.“

Norėdami įsitikinti, ar iš santykių su Taivanu bei konflikto su Kinija išlošusios bendrovės iš tiesų rėmė žinomus politikus, 77.lt atliko nuodugnų faktų tikrinimą. Šio tyrimo metu buvo aiškinamasi ką veikia minėtosios įmonės, kuo joms buvo naudingas konfliktas su Kinija ir kokias sumas šių įmonių atstovai skyrė I. Šimonytei bei G. Nausėdai. Siūlome susipažinti su visa surinkta informacija ir patiems nuspręsti, ar Taivano klausimas iš tiesų tebuvo tik stiprios vertybinės politikos pavyzdys.

Trys lietuviškos kompanijos išlošė milijonus iš konflikto su Kinija

Pradėkime nuo pažinties su aukščiau paminėtomis kompanijomis. Ką gi jos veikia ir kodėl joms buvo naudinga, kad būtų atidaryta Taivano atstovybė Lietuvoje, o pati Lietuva sugadintų ilgai puoselėtus santykius su Kinija?

„Teltonika“ yra lietuviška IT prekių gamintoja, kuri aktyviai gamina interneto, transporto valdymo sprendimus ir tinklo įrangą. Ši bendrovė įregistruota dar 1998 metais ir per tą laiką smarkiai plėtė savo veiklą^[1]. Šiuo metu valdančioji bendrovė UAB „Teltonika IoT Group“ valdo keturias įmones, kurios plėtoja veiklą skirtingose verslo nišose: „Teltonika Telematics“, „Teltonika Networks“, „Teltonika Telemedic“ ir „Teltonika EMS“^[2].

Tarp šių įmonių sukurtų produktų yra GPS sekimo įrenginiai, mobiliojo ryšio maršrutizatoriai, pirmasis lietuviškas mobilusis telefonas TEL202 ir kiti. COVID-19 pandemijos laikotarpiu „Teltonika“ sukūrė pirmą lietuvišką dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą. Bendrovė taip pat gilinasi į telemedicinos įrangos gamybos kryptį ir 5G ryšio produktus.

„Oksipit“ yra dirbtinio intelekto sprendimus radiologijai kuriantis lietuvių startuolis, gyvuojantis vos daugiau nei 6 metus^[3]. Iki Lietuvos istorijos su Taivanu ir Kinija, ši įmonė apskritai daugeliui vargu ar buvo žinoma, nors joje dirba patyrę žmonės, nuveikę reikšmingų pasiekimų dirbtinio intelekto srityje. Tą galima stebėti ne tik bandant rasti kokių nors naujienų apie „Oksipit“ veiklą, bet ir tikrinant jų kelių metų apyvartą. Pavyzdžiui, iki šios istorijos įmonės trumpalaikis turtas svyravo tarp 786-288 tūkst. eurų, o 2022 metais staiga šoktelėjo iki 3,59 mln. eurų.

Tačiau iš tiesų dirbtinio intelekto sprendimus medicinoje ši įmonė pradėjo kurti dar prieš Taivano investicijas. Ji gavo gavo 1,5 mln. eurų investicijas iš Baltijos šalių rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“, „Koinvesticinio fondo“ bei verslo angelų^[4]. „Oksipit“ sukurtas „ChestEye“ dirbtinio intelekto sprendimas pavaduoja gydytoją radiologą.

„Oksipit“ taip pat sukūrė „ChestLink“, kuris padeda 99,9 tikslumu automatiškai peržiūrėti ir aprašyti rentgeno nuotraukas^[5]. Šios bendrovės dirbtinio intelekto sprendimai jau yra pasitelkiami medicinoje. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas sėkmingai naudojamas Ukmergės ligoninėje^[6].

O „SoliTek“ yra didžiausia Lietuvoje saulės modulių (kitaip tariant, saulės baterijų) ir energijos kaupimo sistemų gamintoja Lietuvoje ir Šiaurės Europoje. „SoliTek“ buvo įkurta 2009 metais ir priklauso aukštųjų technologijų įmonių grupei „BOD Group“^[7]. Ši įmonė ne tik atlieka visus darbus, susijusius su saulės baterijomis, elektrinėmis ir netgi elektromobilių įkrovimo stotelėmis, bet ir gamina pirmąją lietuvišką iš saulės pagamintą elektrą kaupiančią išmaniąją bateriją „Nova“.

Ką bendro turi šios trys kompanijos? Atidarius Taivano atstovybę Lietuvoje ir mūsų šaliai smarkiai susigadinus santykius su Kinija, dėl ko Lietuva ir įvairūs verslai patyrė didelius nuostolius, šios trys bendrovės sulaukė pasakiškos Taivano paramos.

„Teltonika“ pasirašė 14 mln. eurų vertės sutartį dėl lustų su Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutu (ITRI)^[8]. „SoliTek“ iš Taivano importo ir eksporto banko „Eximbank“ gavo net 8 mln. eurų kredito liniją. O biotechnologijų startuolis „Oxipit“ sulaukė 3,5 mln. eurų investicijos iš Taivano rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“^[9].

Tai anaiptol nėra vienintelė nauda, kurios sulaukė šios įmonės. Prasidėjęs Kinijos spaudimas pareikalavo iš lietuviškų gamybos įmonių, jog šios ieškotų kitų aukštųjų technologijų tiekėjų. Nors Kinijos technologijos yra itin pigios, gamybos įmonėms teko rinktis kitus, daug brangesnius tiekėjus. Be tiekėjų iš Centrinės Azijos regiono, Turkijos, Vietnamo ir kitų vietų, jie taip pat atsigręžė į Taivaną. Mat Taivanas tiekia aukštąsias technologijas, eletronikos komponentus. Jų lustai yra itin svarbūs, o „Teltonika“, kaip žinia, jau spėjo pasirašyti bendrą sutartį dėl lustų naudojimo, tad ilguoju laikotarpiu išloš dar daugiau nei išlošė iki šiol.

Žinoma, kažkam tai gali pasirodyti kaip teigiami pokyčiai, tačiau iš suprastėjusių santykių su Kinija išlošė tik tokios pavienės kompanijos. O pati Lietuva ir daugybė čia įsikūrusių ilgamečių kompanijų patyrė didžiulius nuostolius, mat smarkiai sulėtėjo dvišalė prekyba. Tokiose srityse kaip maistas ar gėrimai Lietuvos prekės išvis nebedomino Kinijos. Lietuvos verslas dėl Kinijos buvo priversti šaldyti projektus, keltis į kitas šalis ir kęsti milijoninius nuostolius^[10].

„Oksipit“ ir „SoliTek“ atstovai rėmė I. Šimonytę ir Pavilionį

Bet grįžkime prie dar vieno itin svarbiaus fakto – paramos politikams. Šiais metais I. Šimonytė rengia savo politinę kampaniją išskirtinai iš Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų kišenės. Politinė partija I. Šimonytei paaukojo net 150 000 Eur. Tiesa, ji gavo daugiau nei 5 000 Eur aukų iš fizinių asmenų, tačiau tai buvo mažos aukos, todėl VRK teikiamoje suvestinėje nėra nurodytos konkrečios pavardės^[11].

Bet jei pažiūrėsime į 2019 metų rinkiminę kampaniją, situacija tuo metu buvo kiek kitokia. Nors ji gavo apvalią sumą pinigų iš savo partijos, tačiau 2019 metais I. Šimonytė kėlė kandidatūrą prezidento rinkimuose savarankiškai, o ne kaip partijos iškelta kandidatė. Ją rėmė įvairūs asmenys, tarp kurių buvo ir tie, kurie išlošė iš konflikto su Kinija.

I. Šimonytei aukojo keturi UAB „Oksipit“ akcininkai. Drauge jų pervesta aukų suma siekė net 18 000 Eur. Tiesa, tuo metu jie dar nebuvo „Oksipit“ akcininkais, tačiau tokiais tapo 2021-aisiais metais. Primename, jog būtent 2021 metais buvo įkurta Taivano atstovybė Lietuvoje.

I. Šimonytei dosnią auką skyrė ir „SoliTek“ vadovas Julius Sakalauskas. Jis paaukojo 1 000 Eur. Politikę taip pat bandė paremti Vladas Sakalauskas, bet jo 1 500 Eur buvo grąžinti atgal. „SoliTek“ yra didžiausias Lietuvoje saulės modulių ir baterijų gamintojas^[12].

Be to, iš pradžių pirminių prezidento rinkimų kovoje dalyvavo ir kitas TS-LKD narys - Žygimantas Pavilionis. Tiesa, galiausiai dar 2018 metų pabaigoje Ž. Pavilionis viešai pranešė, jog traukiasi iš kovos. Savo paramą jis žadėjo skirti partijos išrinktam pretendentui^[13]. Tačiau „SoliTek“ vadovas skyrė Ž. Pavilioniui net 3000 eurų paramą ne per prezidento, o per Seimo rinkimus. Kaip žinia, šis politikas irgi aktyviai pasisakė už draugystę su Taivanu bei vertybinės politikos išsaugojimą.

TS-LKD sprendimai dėl santykių su Kinija ir Taivanu sulaukė „Euronews“ žurnalistų dėmesio

Keistos sąsajos tarp konservatorių rėmėjų ir Taivano pinigų išaiškėjo dar praėjusių metų pradžioje. Seimo Antikorupcijos komisijai tuo metu pradėjo kilti klausimų, kodėl Taivano pinigus gavo tos pačios įmonės, kurios prieš tai rėmė valdančiuosius rinkimuose. Parlamentarai ėmė užduoti esminį klausimą – ar tai nėra akivaizdus politikų atsidėkojimas.

Deja, nors Seimo opozicija norėjo tyrimo dėl galimų valdančiųjų ryšių su Taivano investicijų sulaukusiomis įmonėmis^[14], jokių rimtų žingsnių nebuvo imtasi. Patys konservatoriai sėkmingai sabotavo Antikorupcijos komisijos sprendimų priėmimą, nes tiesiog nedalyvavo numatytame posėdyje^[15]. O vėliau ši istorija nutilo, taip ir neišsiaiškinus visų aplinkybių.

77.lt primena, jog tokie įtartini sutapimai sudomino net ir „Euronews“ naujienų portalo žurnalistus. Jie stengėsi susisiekti su Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais, kad išsiaiškintų visą tiesą apie konservatorius rėmusias Lietuvos įmones ir faktus, jog vėliau tos pačios kompanijos sulaukė didelių investicijų iš Taivano. Tačiau TS-LKD nepanoro atsakyti į nepatogius „Euronews“ klausimus.

„Teltonika“ oficialiai remia G. Nausėdą 2024 metų prezidento rinkimuose

Tačiau politikus mielai remiančių verslininkų istorija nesibaigė vien I. Šimonyte ir Ž. Pavilioniu. „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys šį kartą itin dosniai parėmė dabartinį Lietuvos Respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą.

Kai G. Nausėda oficialiai tapo politinės kampanijos dalyviu, bandančiu iškovoti antrą kadenciją prezidento pareigose, A. Paukštys buvo vienas pirmųjų jo rėmėjų. „Teltonikos“ vadovas dar šių metų sausio 26 dieną paaukojo G. Nausėdai net 17 990 Eur.

Tai yra maksimali leidžiama suma, kurią buvo įmanoma paaukoti rinkimams. Mat pagal dabar galiojančius įstatymus, rinkėjas bendrai per visą politinę kampaniją gali paaukoti ne daugiau kaip 10 vidutinių darbo užmokesčio (t. y. 17 990) dydžių.

Apskritai, iš VRK puslapyje skelbiamų duomenų galima susidaryti įspūdį, jog G. Nausėdą ypač mėgsta įvairūs žinomi verslininkai. Kol G. Nausėda nuolat postringauja apie gerovės valstybę ir bando atrodyti kaip eilinių, sunkiai gyvenančių piliečių draugas, iš tiesų jo didžiausi palaikytojai ir draugai yra vieni stambiausių Lietuvos verslininkų. G. Nausėdos kampanijai daugiausiai paaukojo^[16]:

• Arvydas Paukštys, „Teltonikos“ vadovas - 17 990 Eur
• Dalius Trumpa, „Rokiškio sūrio“ vadovas - 11 000 Eur
• Antanas Trumpa, „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas - 8 500 Eur
• Rolandas Malaiška, įmonių grupės „Terix“ savininkas - 6 000 Eur
• Rimas Varanauskas, baldų gamybos bendrovės „Freda“ akcininkas - 5 000 Eur
• Marijus Mazuch, buvęs (iki šių metų vasario) „Galinta ir partneriai“ generalinis direktorius, UAB „Kertinis turtas“ direktorius - 5 000 Eur
  
• Gerda Gintautė, buvusi G. Nausėdos rinkimų štabo darbuotoja ir prezidentūros konsultantė - 4 000 Eur
• Eimantas Skrabulis, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas - 3 500 Eur
  
• Romaldas Rabačius, rangos kompanijos MB „Virmalda“ ir UAB "Angarų sistemos" bendraturtis, politinis veikėjas, priklausantis Lietuvos socialdemokratų partijai - 2 000 Eur
• Valdas Pacevičius, AB „Gijos“ ir UAB „Vilkijos gijos“ generalinis direktorius - 1 000 Eur

Tad stebint žinomų politikų sąsajas su verslu, kyla daug klausimų. Ar jie tikrai vykdo tik ypač tvirtą vertybinę politiką, ar visgi už to slypi gerai apgalvoti asmeniniai sprendimai?