TS-LKD gavo klausimų iš „Euronews“ žurnalistų dėl santykių su Kinija ir Taivaniu
Vakar puikiai žinomame „Euronews“ naujienų portale pasirodė straipsnis apie Lietuvos konfliktą su Kinija. Straipsnis pavadintas gan pompastiškai ir teigiamai: „Istorija apie tai, kaip tokia maža ES valstybė kaip Lietuva, stojo prieš pasaulinę supervalstybę Kiniją“[1]. Tačiau jame atskleistas įdomus faktas, kuris verčia dar labiau suabejoti Lietuvos politikų nuoširdumu. Pasirodo, konservatoriai nenori atsakinėti į nepatogius „Euronews“ žurnalistų klausimus apie galimus įtartinus ryšius su Taivanu.
Norėdami sužinoti apie tikruosius konservatorių siekius palaikant Taivaną ir tuo pačiu griaunant gerus santykius su Kinija, „Euronews“ žurnalistai bandė susisiekti su Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais. Juk šiais metais buvo atskleista, kad Lietuvos įmonės, kurios prieš 2020 metų rinkimus dosniai aukojo pinigus po rinkimų į valdžią atėjusiems konservatoriams, taipogi sulaukė didelių investicijų iš Taivano[2].
Taivano pinigus gavusių įmonių akcininkai konservatorius rėmė tūkstantinėmis sumomis. Pavyzdžiui, pusketvirto milijono eurų iš Taivano gavusio startuolio „Oxipit“ 4 akcininkai per prezidento rinkimus dosniai rėmė Ingridą Šimonytę. Jai 2019 metais buvo pervesta net 18 tūkstančių eurų. Tiesa, rėmėjai „Oxipit“ akcininkais tapo tik 2021 metais, tačiau sąsajos vis tiek atrodo keistokai.
8 milijonų eurų paskolą iš Taivano gavęs „Solitek“ vadovas asmeniškai I. Šimonytei per prezidento rinkimus pervedė 1000 eurų. O per Seimo rinkimus jis 3000 eurų pervedė Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui. Politikas, kaip žinia, taipogi labai aktyviai pasisakė už draugystę su Taivanu.
Kadangi tokios sąsajos tarp investicijų ir politikų gautų pinigų gali reikšti, jog iš Taivano gauti pinigai galėjo turėti įtakos vykdomai politikai, „Euronew“ žurnalistai bandė išsiaiškinti, kiek tokiuose kaltinimuose yra tiesos. Tačiau konservatoriai nepanoro kalbėtis net ir su tokio aukšto pilotažo žurnalistais ir nusprendė pasislėpti už tylos sienos. Primename, jog panašiai jie elgėsi ir Seimu, nes net nepasirodė Seimo antikorupcijos komisijos posėdyje, taip sukliudydami galimybei iš karto priimti tolimesnius sprendimus.
Sugriauti geri santykiai su Kinija skaudžiai atsiliepė verslui ir visiems Lietuvos gyventojams
Painią Lietuvos, Taivano bei Kinijos istoriją veikiausiai pamena dauguma. 2021 metais Vilniuje buvo atidaryta Taivano atstovybė. Tai ypač papiktino Kiniją, kadangi tokį žingsnį ji laikė lyg Taivano pripažinimą suverenia šalimi. Juk iki šiol Kinija Taivaną laiko savu, tačiau Lietuva ėmė ir davė leidimą įkurti atskirą atstovybę.
Tuo metu Lietuvos politikai tikino, jog toks drąsus žingsnis akivaizdžiai konfliktuojant su Kinija atspindės naują vertybėmis grindžiamą politiką. Jie bandė aiškinti, kad Lietuva turi stovėti laisvės ir demokratijos pusėje. Be to, buvo tikinama, jog tai atsipirks ekonomiškai, nes bus skatinamos Taivano investicijos ir glaudus bendradarbiavimas su Lietuva.
„Manome, kad ekonominiai ryšiai, sudaryti su demokratinėmis valstybėmis, yra tvaresni, ilgaamžiškesni, jie yra labiau grįsti teisės viršenybės principu, dėl to yra labiau atitinkantys Lietuvos interesus“, – tuo metu tikino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis[3].
Tačiau gražūs ir drąsūs pažadai visiškai neatspindėjo realybės. Kinija – antra pagal dydį pasaulio ekonomika – nesiruošė į tokį įžūlų elgesį žiūrėti pro pirštus. Netgi atvirkščiai – prasidėjo didelius nuostolius atnešęs Kinijos pyktis, mat ji uždraudė importą iš Lietuvos ir netgi spaudė užsienio gamintojus nebenaudoti lietuviškų dalių. Pekinas taip pat atšaukė savo ambasadorių iš Vilniaus, o Lietuvai teko evakuoti iš Kinijos savo diplomatus, nes buvo baiminamasi dėl jų saugumo.
Kinijos rūstybė, drauge su tokiais neigiamais veiksniais kaip COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje, padarė dar didesnį smūgį visai Lietuvos ekonomikai. Dėl prekybos ribojų dar labiau išaugo infliacija tiek verslui, tiek paprastiems gyventojams. O prarandami pinigai prekyboje buvo išties nemaži: Lietuvos eksportas į Kiniją smuko nuo 350 mln. eurų 2020 metais iki 100 mln. eurų pernai.
Pažadai apie milžiniškas Taivano investicijas Lietuvoje taip ir nebuvo įgyvendinti
Lietuvai išgyvenant Kinijos rūstybę, Taivanas esą bandė švelninti mūsų šalies nuostolius. Tačiau tie bandymai atrodė veikiau lyg anekdotas, o ne normali pagalba. Juk Taivanas, pavyzdžiui, pasišovė nupirkti lietuvišką romą, kurio nebereikėjo Kinijai.
Žinoma, Lietuvos politikai svaidėsi kur kas didesniais pažadais. Jie tikino, jog šalies laukia šimtus milijonų eurų sieksiančios investicijos iš Taipėjaus. Tačiau Taivano pažadai taip ir liko pažadais, nes kol kas buvo sulaukta tik kelių milijonų eurų. O tuo tarpu Taivano investicijos Kinijoje praėjusiais metais siekė 4,8 milijardo eurų.
Rugsėjo mėnesį Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė patvirtino, kad draugiški Taivano ir Lietuvos santykiai vis dar neatnešė žadėtos investicinės bei ekonominės naudos[4]:
„Iš Taivano galima buvo tikėtis daugiau, kadangi kai taivaniečiai kūrė savo atstovybę, buvo žadamos ir didžiulės investicijos į Lietuvą, ir ekonominės naudos, kol kas jų labai smarkiai nematyti.“
Lietuva kitų akyse pasirodė kaip neracionalius sprendimus priimanti valstybė
Lietuva nesulaukė didelės paramos ir iš Briuselio ar Vašingtono. Žinoma, kelis sykius pasigirdo pagyros iš užsienio žiniasklaidos priemonių ar pavienių politikų, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Prieš JAV ir visą Europos Sąjungą norėję pasipuikuoti Lietuvos politikai iš tiesų iškasė Lietuvai duobę. Ir prieš visa tai atlikdami, politikai nesikonsultavo su diplomatais Briuselyje, tačiau kai reikalai pakrypo itin prasta linkme, skubėjo reikalauti ES paramos. Tad iš esmės, griaudama gerus santykius su Kinija, Lietuva liko stovėti viena ir tai padarė didelę žalą šalies ekonomikai bei jos įvaizdžiui.
Aišku, reikia pažymėti, jog galiausiai ES Komisija pritarė Lietuvos siūlymui skirti 130 mln. eurų gelbėjimo paketą įmonėms, kurios nukentėjo nuo Kinijos primestų prekybos ribojimų. Briuselis taip pat iškėlė Pekino bylą Pasaulio prekybos organizacijai. Tačiau Lietuva visų akyse neabejotinai pasirodė kaip nenuspėjama, neracionalius sprendimus priimanti šalis.
Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė savo jokiais logiškais bei praktiškais sumetimais nepagrįstus žingsnius nederino su niekuo. Veiksmai nederinti ne tik su ES, bet net ir su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija kivirčą su Kinija vadina sėkmės istorija
Tuo tarpu kai į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją kreipėsi „Euronews“ žurnalistai, jiems buvo atsakyta, kad „Kinija, o ne Lietuva pasirinko agresyvią politiką ir nelegalią ekonominę prievartą“. Be to, žurnalistams su džiaugsmu buvo aiškinama:
„Lietuvos patirtis yra geriausias įrodymas, kad vos per vienerius metus iš ekonominės prievartos aukos galima pasukti į ekonominio atsparumo sėkmės istoriją.“
Lietuvos užsienio reikalų ministerija žurnalistams tvirtino, jog 94 proc. Lietuvos paslaugų dabar eksportuojama į vadinamąsias „bendramintes“ ES ir NATO šalis. Tiesa, Užsienio reikalų ministerija kažkodėl pamiršo paminėti apie visus nuostolius, vis dar blogus santykius su Kinija ir tai, jog konservatoriai kaltinami susižėrę Taivano pinigus dar prieš 2020 metų rinkimus. Matyt šie faktai pernelyg nesiderina prie bandomo įpiršti įvaizdžio, jog Lietuva neva džiaugiasi ilgam susikivirčijusi su Kinija.
