Eilinius žmones esą labai suprantantys socialdemokratai džiaugiasi daliai gyventojų nepasiekiamais turtais
Politikai dažnai mėgsta belstis į rinkėjų širdis, aiškindami, jog puikiai supranta eilinius Lietuvos žmones ir jų ekonomines problemas. Neretai nutinka netgi taip, kad parlamentarai bando atrodyti kukliais politikais, kurių kasdienybė ir turtas nesiskiria nuo didžiosios dalies šalies gyventojų. Vieni iš tokių yra ir socialdemokratai, save pateikiantys kaip eilinių žmonių gynėjus. Tačiau kokius turtus iš tiesų sukaupė šie politikai?
Norėdami išsiaiškinti, ar socialdemokratų kišenės yra išties tokios tuščios kaip eilinių Lietuvos gyventojų, nusprendėme atlikti išsamų 77.lt tyrimą. Jo metu nagrinėjome laisvai prieinamus metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašus[1] ir kiekvieno politiko sukaupto turto pokyčius. Tyrimo subjektais tapo visi dabartiniai socialdemokratų frakcijos seime nariai[2] ir jų sutuoktiniai.
Įdomu tai, kad nagrinėjant socialdemokratų turtus gan greitai paaiškėjo, kad dauguma jų turi nemenką kapitalą, kuris per pastaruosius ketverius metus ir toliau sistemingai augo. Be to, savo gretose jie turi rekordiškai greitai milijoninį turtą užsiauginusį politiką. Tad siūlome susipažinti su visų seime kol kas vis dar esančių socialdemokratų turto pokyčiais, taip patiems nusprendžiant, ar šie politikai išties atstovauja nuskriaustųjų interesus bei supranta jų vargus.
Gintautas Paluckas per šią kadenciją mušė rekordus: akcijų vertė išaugo nuo 100 000 iki 1 700 000 Eur
Iš visų socialdemokratų labiausiai į akis krinta Gintautas Paluckas, kurį galima laikyti tikru rekordininku. Vos per kelis paskutinius metus jo turtas virto į milijoninį.
Prieš patekdamas į dabartinį seimą, G. Paluckas 2015-2019 metais ėjo Vilniaus vicemero pareigas, tad galima palyginti jo turtą prieš ir po tapimo seimo nariu. 2019 metais G. Paluckas turėjo butų, kurių vertė siekė 194 000 Eur ir žemės sklypų, įvertintų 2 000 Eur suma. Jam taip pat priklausė akcijos, kurios įvertintos 80 000 Eur suma. Tiesa, piniginių lėšų suma buvo palyginti kukli – 8 000 Eur. Be to, jis buvo pasiskolinęs ir negrąžinęs 81 000 Eur.
Ateinant į seimą, t. y., 2020 metais, G. Palucko skola paaugo iki 89 000 Eur. Tačiau tuo pačiu piniginės lėšos paaugo iki 11 000 Eur, žemės sklypų vertė padidėjo iki 4 500 Eur, o akcijų vertė šoktelėjo iki 100 000 Eur.
Įdomu tai, jog sekančiais metais jo akcijų vertė ir toliau augo itin dideliu greičiu. Jau 2021 metais G. Palucko akcijos įvertintos net 500 000 Eur suma, tad vos per vienerius metus jis praturtėjo 300 000 Eur suma. Be to, augo ir jo piniginės lėšos: Lietuvoje laikė 15 000 Eur, o užsienyje – 7 069 Eur. Tuo pačiu jis sėkmingai mažino savo įsiskolinimus, kurie susitraukė iki 77 000 Eur.
2022 metais G. Paluckas galėjo džiaugtis dar sparčiau augančiais turtais. Jo akcijų vertė vos per vienerius metus padidėjo 700 000 Eur, nes buvo įvertintos solidžia 1 300 000 Eur suma. Parlamentaro butų vertė padidėjo iki 218 000 Eur, o užsienyje jis laikė jau 16 092 Eur.
2023 metais G. Paluckas ir toliau nestabdė savo turto augimo. Politikui priklausančių akcijų vertė padidėjo net 400 000 Eur, nes jos buvo įvertintos 1 700 000 Eur suma. Jis taip pat tapo žemės užsienyje savininku, kuri įvertinta 180 000 Eur suma. Tad tie keli metai būnant seime G. Paluckui kažkaip padėjo užsiauginti itin solidų turtą ir tapti tikru milijonieriumi.
Nereikėtų pamiršti ir G. Palucko žmonos Ilmos Paluckės, kuris dar 2019 metais deklaravo 60 000 Eur vertės butus, 10 000 Eur vertės gyvenamuosius namus ir 2 000 Eur vertės akcijas. Po to, kai jos vyras tapo parlamentaru, jos turtas irgi išaugo. 2023 metų duomenimis, I. Paluckė jau džiaugėsi 25 000 Eur vertės automobiliu ar automobiliais, o jos akcijų vertė buvo 10 000 Eur.
Jei žiūrėsime bendrą šios šeimos turtą, per ketverius metus jis pasižymėjo išties rekordišku šuoliu. Štai 2020 metais Paluckų šeimos turtas buvo įvertintas 388 500 Eur, o 2023 metais – jau 2 248 156 Eur suma.
Panašu, jog bent jau G. Paluckui buvimas seimo nariu išties atvėrė kelią į pasakiškus turtus. Nors kyla klausimas, kaip neišeidamas iš seimo, parlamentaras dar spėjo užsidirbti tokias pinigų sumas. Čia reikėtų žvilgtelėti į G. Palucko turimas akcijas, kurios per kelerius metus tapo itin vertingos. Pasirodo, jog parlamentaras yra UAB EMUS akcininkas[3]. Tai yra ličio jonų baterijų valdymo sistemas gaminanti įmonė, kuri priklauso ne tik G. Paluckui, bet ir Mindaugui Milašauskui.
Pagal rekvizitai.lt duomenis[4], ši įmonė 2019 metais, kai G. Paluckas dar nebuvo seime, atrodė kur kas kukliau: jos pardavimo pajamos siekė 957 186 Eur. Tik vos geriau sekėsi ir 2020 metais, kurių pabaigoje G. Paluckas pateko į seimą. Tais metais įmonės pardavimo pajamos siekė 1 237 964 Eur. O tuomet 2021 metais pardavimo pajamos šoktelėjo į dar nematytas aukštumas, pasiekdamos net 3 445 810 Eur. Šis rekordas buvo padidintas jau sekančiais metais, kai pardavimo pajamos pasiekė 4 273 953 Eur. UAB EMUS pelningumas prieš mokesčius 2019 metais buvo vos 3,21 proc, o 2021 jau siekė net 44,49 proc.
Vidmantas Kanopa – daugiau nei 20 mln. Eur pardavimų pajamas skaičiuojančios bendrovės akcininkas
2020 metais į seimą atėjęs Vidmantas Kanopa turėjo gyvenamųjų namų ar namo dalių, kurių vertė siekė 249 018 Eur. Jis taip pat turėjo kitų statinių už 12 106 Eur ir žemės sklypų Lietuvoje, įvertintų 41 058 Eur suma. Nors 2020 metais turėtų piniginių lėšų suma, lyginant su kai kuriais kitais politikais nebuvo itin didelė ir siekė 17 831 Eur, tačiau verta paminėti, kad V. Kanopa taip pat turėjo akcijų. Jų vertė siekė 171 745 Eur.
Per vienerius metus V. Kanopos gyvenamųjų namų, kitų statinių ir žemės sklypų vertė sumažėjo beveik 60 000 Eur ir išliko nepakitusi iki 2023 metų. Akcijų vertė, lyginant 2023 metus su 2020 metais, irgi sumažėjo ir praėjusiais metais siekė 115 269 Eur.
VRK duomenimis, V. Kanopa yra UAB „Rokiškio mėsinė“ ir UAB „Daivida“ akcininkas, o jo žmona Daiva Kanopienė dirba Šeškinės poliklinikoje[5]. Politiko sūnus Justinas Kanopa yra abiejų bendrovių generalinis direktorius. Rekvizitai.lt duomenimis[6], UAB „Daivida“ per 2023 metus turėjo 20 959 296 Eur pardavimo pajamų.
Jei žiūrėsime į V. Kanopos žmonos turto deklaracijas, rasime gyvenamųjų namų, kurių vertė 2020 metais siekė 199 618 Eur. Ji taip pat turėjo kitų statinių, kurie buvo įvertinti 7 397 Eur suma ir žemės sklypų, kurių vertė siekė 35 518 Eur. D. Kanopienė taipogi turėjo akcijų už 43 443 Eur. Šie duomenys per visus ketverius metus nepakito, tačiau bendras šeimos turtas susitraukė nuo 800 773 Eur iki 639 600 Eur. Tačiau žinant faktą, jog Kanopų šeima turi sėkmingai daugelį metų veikiantį verslą ir gan nemažą turtą, yra akivaizdu, jog ši šeima gali save laikyti gan pasiturinčia.
Algirdo Syso šeimos turtas įvertintas 385 tūkst. Eur suma
Ilgametis seimo narys Algirdas Sysas tikrai negali skųstis savo ekonomine padėtimi. Stebint vien pastarųjų kelių metų turto deklaracijos duomenų išrašus, šio parlamentaro turimos lėšos augo, o nekilnojamasis turtas niekur nedingo ir išliko tokios pačios vertės.
Prieš dabartinę kadenciją (2019 metais) A. Sysas turėjo gyvenamųjų namų ar namo dalių, kurių vertė siekė 75 800 Eur. Jam taip pat priklausė kitų statinių už 2 855 Eur ir žemės sklypų už 3 850 Eur. Per kelerius metus situacija visiškai nepasikeitė.
Tačiau žvelgiant į A. Syso pinigines lėšas, galima išvysti augimą. Juk 2019 metais jo kišenėje buvo 93 706 Eur suma, o 2023 metais ši suma padidėjo iki 122 610 Eur. Be to, 2023 metais A. Syso deklaracijoje atsirado naujas turtas – vyriausybės vertybiniai popieriai, kurių vertė siekė 20 214 Eur.
Jei priskaičiuosime ir A. Syso žmonos Irenos Džiužaitės turtą, šeima atrodys dar solidžiau. Kaip rodo VRK puslapyje paviešinta A. Syso privačių interesų deklaracija, jo žmona dirba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje[7]. O pagal 2019 metų VMI deklaracijų duomenis, I. Džiužaitė savo kišenėje turėjo 42 635 Eur sumą bei akcijų, kurių vertė siekė 1 222 Eur.
2020 metais situacija nepasikeitė, tačiau 2021 metais I. Džiužaitės turimos lėšos paaugo iki 48 974 Eur. 2022 metais ji jau turėjo 50 628 Eur piniginių lėšų, o jos akcijų vertė pakilo iki 1 456 Eur. 2023 metų deklaracijoje I. Džiužaitės piniginės lėšos jau šiek tiek sumažėjo, nes turto deklaracijoje nurodyta 44 762 Eur suma. Tiesa ji praturtėjo kitais būdais, mat turimų akcijų vertė paaugo iki 1 742 Eur ir atsirado vyriausybės vertybinių popierių, vertinamų 7 075 Eur suma.
Žvelgiant į bendrą Sysų šeimos turtą, jie vargu ar gali skųstis blogu gyvenimu. Per pastaruosius ketverius metus jų turtas stabiliai augo: 2020 metais sutuoktinių turtas buvo vertinamas 337 218 Eur suma, o 2023 metais jie jau deklaravo turto už 385 413 Eur sumą.
Tarp mažiausią turtą turinčių socialdemokratų – T. Bičiūnas, O. Leiputė K. Vilkauskas, V. Jukna ir D. Šakalienė
Antrai kadencijai seime išrinkta Dovilė Šakalienė prieš tai (t. y., 2019 metais) deklaravo, jog jai priklausančių butų vertė siekė 64 535 Eur. Tokia pati butų vertė išliko ir jai antrą sykį patekus į seimą bei nepakito per visus ataiskaitose nurodytus metus. Tačiau verta paminėti, kad politikė 2019 metais buvo pasiskolinusi ir negrąžinusi 92 884 Eur. O per kelerius metus ši suma taip smarkiai susitraukė, kad 2023 metų duomenys rodo, jog D. Šakalienė yra pasiskolinusi ir negrąžinusi vos 108 Eur.
Net ir lyginant bendrą šeimos turtą, į jį įtraukiant ir sutuoktinio Valdo Šakalio pajamas, jau ne vienerius metus turtas laikėsi tarp ~144-156 tūkst. Eur. Jų bendros skolos 2020 metais siekė 77 102 Eur, tačiau 2023 metais liko vos 108 Eur. Tiesa, 2023 metais deklaracijoje sutuoktinio turto deklaracijos kažkodėl nėra, todėl lieka neaišku kokį turtą spėjo sukaupti ar prarasti D. Šakalienės vyras.
D. Šakalienę galima laikyti viena iš tų seime esančių socialdemokratų, kurių turtas yra daug mažesnis nei likusių bendrapartiečių. Prie tokių galima priskaičiuoti ir Orintą Leiputę, Kęstutį Vilkauską, Vigilijų Jukną bei Tomą Bičiūną. Tačiau akivaizdu, jog jų ekonominė būklė vis tiek gan tvirta.
Po pertraukos į seimą sugrįžusi Orinta Leiputė 2020 metais deklaravo, jog turi vos 6 400 Eur vertės butų, 1 900 Eur vertės gyvenamųjų namų ar jų dalių, 6 947 Eur vertės kitų statinių ir 14 517 Eur vertės žemės sklypų Lietuvoje. Jos kišenėje taip pat buvo 9 564 Eur piniginių lėšų. Turimo nekilnojamojo turto vertė visiškai nepakito net kelerius metus, tačiau štai 2023 metais staiga šoktelėjo į viršų.
Praėjusių metų turto deklaracijoje nurodoma, kad parlamentarės butų vertė dabar siekia 25 600 Eur, gyvenamieji namai įvertinti 3 810 Eur suma, o žemės sklypų vertė pasiekė 30 311 Eur.
Verta paminėti, kad šiais metais ji taip pat įsigijo transporto priemonę ar priemonių, kurių vertė buvo 23 000 Eur. O nepaisant prabangaus pirkinio, jos piniginės lėšos irgi paaugo ir siekė 12 300 Eur. Tad panašu, kad seimo kėdė šiai politikei irgi buvo gan sėkminga, nors jos turtas paaugo nepalyginamai kukliau nei kai kurių kitų bendrapartiečių.
Socialdemokratų frakcijai taip pat priklauso[8] Vigilijus Jukna. 2020 metais jis savo kišenėje turėjo 50 000 Eur piniginių lėšų, o jo transporto priemonė buvo įvertinta 4 000 Eur suma. Be to, politikas buvo kažkam paskolinęs 53 000, o pats pasiskolinęs ir negrąžinęs 31 800 Eur. 2023 metais jis turėjo 38 800 Eur piniginių lėšų. Jo sutuoktinė Margarita Juknienė deklaravo, kad neturi jokio turto be 18 000 Eur piniginių lėšų.
Per tuos kelerius metus, jei padėtį lyginsime su 2023 metų turto deklaracija, išaugo tiek paskolinta, tiek pasiskolinta V. Juknos pinigų suma: atitinkamai iki 52 274 Eur ir 53 955 Eur. O jo sutuoktinės M. Juknienės sąskaitoje atsirado papildomi 22 000 Eur.
Tad iš esmės Juknų šeimos turtas yra vienas kuklesnių ir net nesiekia 100 000 Eur. 2023 metų duomenimis, bendro turto vertė siekė 78 800 Eur, t. y. vos 6 800 Eur daugiau nei 2020 metais.
Kęstutis Vilkauskas, žvelgiant į jo metines turto deklaracijas, irgi atrodo vienas iš kuklesnių socialdemokratų. Štai 2020 metais jo žemės sklypų vertė siekė 5 000 Eur, jis taip pat turėjo 5 000 Eur suma įvertintą transporto priemonę ir 4 150 Eur piniginių lėšų. Sekančiais metais jo žemės sklypų vertė paaugo iki 7 500 Eur, tačiau turimos piniginės lėšos susitraukė, nes liko tik 2 000 Eur. 2022 metais situacija išliko panaši, nes padidėjo tik piniginės lėšos – iki 3 000 Eur. O 2022 metais jos pasiekė 5 000 Eur.
Tiesa, tai nereiškia, jog K. Vilkausko šeima neturi jokio nuosavo gyvenamo ploto. Panašu, kad judviejų butas yra užrašytas žmonos vardu, mat Eugenija Vilkauskienė 2023 metais deklaravo 85 000 Eur vertės butą. Verta paminėti, kad 2020 metais buto vertė buvo kiek mažesnė – siekė 78 000 Eur. O bendras Vilkauskų turtas per ketverius metus paaugo nuo 103 215 Eur iki 119 500 Eur, tad pokytis buvo itin nežymus.
Prieš ateidamas į seimą Tomas Bičiūnas dirbo Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariu ir buvo Švietimo kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas. Kol dar nebuvo parlamentaru, t. y. 2019 metais, jo gyvenamųjų namų vertė siekė 60 000 Eur. O jau sekančiais ataskaitiniais metais, patekęs į seimą, T. Bičiūnas galėjo pasigirti net 167 000 Eur gyvenamųjų namų verte. Gyvenamųjų namų vertė dar labiau pakilo 2022 metais, kai pasiekė 200 000 Eur sumą. Tačiau jau 2023 metais T. Bičiūnas apskritai nebeturėjo jokio gyvenamojo namo.
Kažkas panašaus nutiko ir su šio politiko žemės sklypais. 2019 metais T. Bičiūno žemės sklypų vertė siekė 6 500 Eur, o 2020 metais, kai buvo išrinktas Seimo nariu, vertė šoktelėjo iki 9 840 Eur. Tiesa, 2022 metais jis veikiausiai pardavė ar dovanojo dalį žemės, nes turimų sklypų vertė jau buvo įvertinta žymiai mažesne suma – 4 000 Eur.
Kalbant išskirtinai tik apie pinigines lėšas, prieš patekdamas į seimą T. Bičiūnas turėjo vos 300 Eur. O 2020 metais jo lėšos siekė 1 000 Eur. Dar po metų turimų piniginių lėšų suma pakilo iki 4 000 Eur. Nors 2022 metais lėšos ir vėl susitraukė iki vos 1 000 Eur, tačiau 2023 metais jos šoktelėjo į prieš tai nematytas aukštumas ir pasiekė 60 000 Eur.
Juliaus Sabatausko šeimos turto vertė per 1 metus padidėjo 63 000 Eur
Julius Sabatauskas seime dirba jau daugiau nei du dešimtmečius. Tiesa, tai jam nepadėjo sutaupyti tokio didelio turto, kokiu gali pasigirti kai kurie kiti socialdemokratai. Jį irgi galima laikyti vienu iš mažiausią turtą turinčių bendražygių.
2019 metais, dar prieš dabartinę kadenciją, J. Sabatausko butų vertė buvo vos 7 466 Eur. Jis taip pat turėjo 500 Eur įvertintus žemės sklypus ir transporto priemonių, kurių vertė beveik siekė buto vertę – 6 500 Eur. J. Sabatauskas 2019 metais buvo pasiskolinęs ir negrąžinęs 4 795 Eur.
Tiesa, laikyti šį politiką labai kukliu vis tiek nebūtų įmanoma, nes tuo metu savo piniginėje jis turėjo gan solidžią pinigų sumą – 41 459 Eur. Jo sutuoktinė Stanislava Sabatauskienė irgi turėjo panašų pinigų kiekį – 43 723 Eur.
Nors vos patekęs į 2020-2024 metų kadencijos seimą J. Sabatauskas staiga nepraturtėjo, tačiau lyginant nekilnojamojo turto pokyčius, galima pamatyti akivaizdų pokytį. 2023 metais J. Sabatausko butai jau buvo įvertinti 28 350 Eur suma. Jis taip pat turėjo gyvenamųjų namų ar namo dalių, kurių vertė siekė 9 810 Eur, o žemės sklypų vertė paaugo iki 2 190 Eur.
Tiesa, tuo pačiu sumažėjo turimų piniginių lėšų suma, mat kredito įstaigose ir ne jose J. Sabatauskas turėjo 12 586 Eur. Bet jei žiūrėsime ir į sutuoktinės sąskaitas, šeima turėjo išties nemažai pinigų, nes 2023 metais Stanislava Sabatauskienė deklaravo 52 878 Eur.
Bendras Sabatauskų šeimos turtas 2020 metais buvo įvertintas 108 835 Eur. Kitus dvejus metus jų turto vertė mažėjo: 2021 metais bendras turtas įvertintas 97 951 Eur, o 2022 metais bendras turtas įvertintas 82 266 Eur.
Tačiau 2023 metais įvyko tikras turto vertės šuolis ir vos per vienerius metus vertė paaugo daugiau nei 63 000 Eur. T. y., bendras Sabatauskų šeimos turtas buvo įvertintas 146 164 Eur.
Per dešimtmetį Lino Jonausko turtas akivaizdžiai sumažėjo
Į seimą 2020-2024 metų kadencijai patekusių socialdemokratų sąraše taip pat yra buvęs Aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Kadangi prieš patekdamas į dabartinį seimą šis parlamentaras kelerius metus neužėmė jokių pareigų, reikalaujančių viešinti metines turto deklaracijas, galime lyginti tik 2013-2015 metų duomenis.
Štai 2013 metais L. Jonauskas turėjo nekilnojamojo turto, kurio vertė siekė net 450 000 Eur. Jis taip pat turėjo 44 000 Eur piniginių lėšų. Tiesa, nepaisant nemenko turto, L. Jonauskas tuo metu buvo pasiskolinęs ir negrąžinęs 357 000 Eur.
Situacija išliko nepakitusi ir 2014 metais, tačiau 2015 metais, kai L. Jonauskas vedė savo mylimąją, staiga neteko viso nekilnojamojo turto ir grąžino visus įsiskolinimus. Po tokių pokyčių jo kišenėje liko 10 000 Eur, o naujai iškepta sutuoktinė Evita Jonauskė deklaravo, jog apskritai neturi nė cento.
Po kelių metų pertraukos be svarbių valstybinių pareigų, 2020 metais L. Jonauskas grįžo jau kur kas turtingesnis. Jo gyvenamųjų namų ar namo dalių vertė Lietuvoje siekė 205 000 Eur. Tiesa, tuo pačiu ir vėl atsirado pasiskolintos ir negrąžintos lėšos – 170 000 Eur. Nepasikeitė tik viena – parlamentaro žmona ir vėl deklaravo, jog neturi jokio turto.
Tiek L. Jonausko, tiek jo žmonos turto deklaracijos nepakito iki pat 2022 metų. Tik paskutiniaisiais metais E. Jonauskė įgijo žemės sklypų Lietuvoje, kurie buvo įvertinti 9 000 Eur suma. Taip pat pastebėtina, kad VMI kažkodėl vis dar neįmanoma rasti 2023 metų turto deklaracijos duomenų išrašų.
Liudo Jonaičio šeimos turtas vertinamas daugiau nei 267 tūkst. Eur suma
Liudas Jonaitis seimo nariu tapo 2019 metais, o vėliau sėkmingai pateko ir į 2020-2024 metų kadencijos sudėtį. Vos per vienerius metus šio politiko kišenė pasipildė beveik 50 000 Eur suma, kadangi 2019 metais jis turėjo 17 997 Eur, o 2020 metais – jau 64 793 Eur.
Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, Liudas Jonaitis 2019 metais turėjo 50 684 Eur vertės butų, 17 377 Eur vertės namų, 38 867 Eur vertės kitų statinių ir 1 448 Eur vertės žemės sklypų Lietuvoje. Ši padėtis išliko ir kitus dvejus metus. Tačiau 2022 metais butų vertė išaugo daugiau nei 15 000 Eur ir jie buvo įvertinti jau 75 884 Eur suma.
Jei žiūrėsime į L. Jonaičio sutuoktinės Nijolės Jonaitienės deklaruotą turtą, pamatysime, kad be viso nekilnojamojo turto ji taip pat deklaravo 11 500 Eur piniginės lėšas. Vėlesniais metais ši suma susitraukė iki 8 500 Eur, o 2023 metais liko 5 000 Eur.
Tačiau žvelgiant į bendrą šeimos turtą, per ketverius metus Jonaičių šeima tikrai negalėjo skųstis suprastėjusia materialine padėtimi. Juk 2020 metais jų turtas buvo įvertintas 254 178 Eur suma, o 2023 metais šeimos turtas jau buvo išaugęs iki 267 397 Eur.
Rasos Budbergytės šeimos turto vertė paaugo iki 617 tūkst. Eur
Rasa Budbergytė seimo nare tapo 2016 metais, o vėliau ji sėkmingai perrinkta ir 2020-2024 metų kadencijai. Ši politikė 2019 metais, prieš prisijungdama prie dabartinio seimo, buvo kažkam paskolinusi ir nesusigrąžinusi gan solidžią sumą – 1 73 955 Eur. Tačiau tai anaiptol nereiškia, jog tuo metu parlamentarė nebeturėjo pinigų. Juk užsienio sąskaitose ji laikė net 142 648 Eur, o Lietuvoje – 3 972 Eur. R. Budbergytė taip pat turėjo 92 709 Eur vertės butų, 9 885 Eur vertės žemės sklypų ir 14 000 Eur vertės automobilių.
O patekus į naujojo seimo sudėtį, 2020 metų turto deklaracijoje ji jau pažymėjo, kad turi 92 304 Eur vertės žemės sklypų ir 7 200 Eur vertės gyvenamųjų namų ar namo dalių Lietuvoje. Be to, jos lietuviška banko sąskaita pasipildė ~10 000 Eur. Sekančiais metais R. Budbergytė ir toliau augino nekilnojamojo turto atsargas: žemės sklypai buvo įvertinti 174 723 Eur suma, o gyvenamieji namai – 14 400 Eur suma.
Tiesa, jei žiūrėsime į 2023 metus, parlamentarės sąskaitos kiek ištuštėjo, nes užsienyje liko 10 472 Eur, o Lietuvoje – 23 328 Eur. Bet tai nereiškia, kad jos šeimos turtai susitraukė, mat įvyko atvirkščiai. Juk parlamentarės sutuoktinio Rolando Galvėno deklaracijoje galima matyti, kad 2022 metais jis padidino savo butų vertę, veikiausiai tais metais įsigydamas dar vieną būstą. 2022 ir 2023 metų duomenimis, butų daugiabučiuose namuose vertė siekė 115 909 Eur.
Skaičiuojant bendrą R. Budbergytės šeimos turtą, jų tikrai negalima laikyti skurstančiais ar labai kukliais. Juk per paskutinius ketverius metus šios šeimos turtas buvo didesnis nei 550 000 Eur. 2020 metais jų bendras turtas buvo vertinamas 574 201 Eur suma, o 2023 metais jų turtas paaugo iki 617 297 Eur. Taigi, per ketverius metus R. Budbergytės šeimos turtas padidėjo 43 000 Eur suma.
Eugenijaus Sabučio šeimos turto vertė per 4 metus išaugo beveik dvigubai
Prieš patekdamas į seimą Eugenijus Sabutis ėjo Jonavos mero, o vėliau – Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, todėl galima palygti jo turtą prieš ir po tapimo seimo nariu. 2019 metais jis deklaravo 15 600 Eur vertės butą ir 2 100 Eur vertės transporto priemonę, daugiau nenurodydamas jokio turto ar piniginių lėšų. Jo žmona Rasa Sabutienė tuo metu džiaugėsi 15 500 Eur vertės transporto priemone ar priemonėmis ir 12 000 Eur piniginėmis lėšomis.
Tačiau jau 2020 metais E. Sabučio butų vertė išaugo iki 29 000 Eur, o piniginėje atsirado 3 441 Eur. Nors jo žmonos transporto priemonių vertė šiek tiek nukrito ir liko 13 000 Eur, tačiau piniginių lėšų suma padidėjo iki 27 927 Eur. 2021 metais E. Sabučio butų vertė dar labiau padidėjo, pasiekdama 34 300 Eur sumą. O jo sutuoktinės sąskaitoje atsirado papildomi 20 000 Eur. 2023 metais butų vertė jau siekė 55 700 Eur.
Nors Sabučių šeimos turtas neatrodo toks didelis kaip kai kurių kitų politikų, tačiau vis tiek pastebimas akivaizdus augimas. Juk 2020 metais bendras šeimos turtas buvo įvertintas 76 368 Eur suma, o 2023 metais jų turto vertė buvo 121 706 Eur.
Taip pat verta paminėti, jog socialdemokratų frakcijai priklauso Matas Skamarakas. Jis seimo nariu tapo tik praėjusių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje[9]. M. Skamarakas į Seimą išrinktas 2023 metų rugsėjo viduryje vykusiuose rinkimuose į laisvą parlamentaro vietą Raseinių-Kėdainių apygardoje. Vieta atsilaisvino, nes seimo narys Arvydas Nekrošius tapo Raseinių meru. Kadangi seime šis politikas yra dar neseniai, neįmanoma palyginti jo turtų pokyčių per kelerius parlamentinius metus.
