77 tyrimas: G. Soroso organizacijos stoja ginti pedofilų

G. Soroso organizacijos kritikuoja griežtas bausmes pedofilams

Pasaulis keičiasi itin dideliu greičiu. Tai, kas vos prieš kelis dešimtmečius buvo laikoma liga ar visišku tabu visuomenėje, dabar yra priimama kaip norma. Nors galima ginčytis, ar tokie pokyčiai viso labo rodo augančią žmonių toleranciją ir medicinos žinių kaitą, visgi daugelis pastebi, kad pamažu toji tolerancija peržengia sveiko proto ribas. Štai jau pamažu bandoma įtikinti, kad net ir pedofilai, nekrofilai ir kiti seksualiniai iškrypėliai tėra tik netradicinių orientacijų atstovai, kurių kraštutinės seksualinės orientacijos turėtų būti socialiai ir teisiškai pripažintos normaliomis. Už žymiai švelnesnio požiūrio į pedofilus netgi kyšo paties George'o Soroso pinigai.

Iš tiesų ši tendencija pastebima jau ne vienerius metus. G. Soroso remiamos nevyriausybinės organizacijos kartu su aktyviausiais Europos liberalais metai iš metų dirba tam, kad normalizuotų įvairius seksualinius nukrypimus nuo normos, įskaitant ir pedofiliją. Pavyzdžiui, jie kritikuoja tam tikras griežtas baudžiamosios teisės nuostatas, susijusias su pedofilais^[1].

Jei iki šiol apie tai neteko girdėti, veikiausiai nustebsite sužinoję, kas vyksta Vakarų Balkanų šalyse. Ekspertai pastebi, kad Vakarų Balkanų šalyse, kurios siekia įstoti į Europos Sąjungą, vis aktyviau dirba G. Soroso imperijos žmogaus teisių organizacijų tinklas. Kairieji liberalai, „pažangiosios“ Europos Parlamento pusės dauguma entuziastingai palaiko visus bandymus, siekiant spausti šalis keisti vietinius ir nacionalinius įstatymus.

Visos jų pastangos nukreiptos ta pačia kryptimi: siekiama, kad būtų priimtos švelnesnės bausmės už sunkius pedofilų nusikaltimus, taip pat bandoma skatinti įvairias seksualines „mados tendencijas“, kad iki šiol į šiuos reiškinius griežtai žiūrėjusios šalys imtų keisti savo požiūrį. Už tai labai stipriai kovoja Briuselio liberalai ir nevyriausybinės organizacijos (NVO), kurias dosniai remia G. Soroso fondai.

NVO ir liberali žiniasklaida tikina, kad visa tai yra būtina norint harmonizuoti Balkanų šalių teisines sistemas. Juk šios šalys nori įstoti į ES ir tapti pažangių valstybių dalimi. Tačiau iš tiesų G. Soroso organizacijos kovoja prieš tradicines vertybes, šeimą ir stiprią Bažnyčios socialinę įtaką. Beje, G. Soroso organizacijos dirba ir Lietuvoje.

„Pažangūs“ liberalai siekia švelninti visuomenės požiūrį į pedofilų seksualinius nusikaltimus

Itin progresyviuose ir liberaliuose sluoksniuose galima stebėti gluminančią tendenciją. Jie kritikuoja žiniasklaidą ir mokslinę bendruomenę dėl to, kad pedofilijos terminas yra naudojamas kalbant apie seksualinį vaikų ir jaunų žmonių išnaudojimą. Jie bando užglaistyti problemą, aiškindami, kad, jų nuomone, seksualinis priekabiavimas prie vaikų nebūtinai reiškia seksualinį polinkį.

Bandoma teigti, kad seksualinė orientacija ir prieš vaikus daromi seksualiniai nusikaltimai yra skirtingi dalykai. O tokie aiškinimai yra išties žalingi ir keliantys nerimą, kadangi taip bandoma sumenkinti labai rimtą klausimą.

Ką su visu tuo bendro turi Vakarų Balkanų šalys? Neva labai progresyvią ideologiją atstovaujantis tarptautinis NVO tinklas bando pasinaudoti Vakarų Balkanų šalių noru įstoti į ES, taip keisdami veikiančius įstatymus, organizuojamus renginius, švietimą ir kitas sritis.

Visas vadinamasis teisės derinimo procesas prieš tampant ES dalimi iš esmės yra gan aiškus: teisinio nesutarimo atveju, ES teisė turi būti aukščiau už šalies teisę, net jei atskiros nacionalinės nuostatos nėra anuliuojamos ar panaikinamos. Šio tipo derinimas paprastai būna dalinis ir gan neišsamus, nes tiesiog siekiama sukurti išimtinę jurisdikciją, suveikiančią reikiamu momentu. Su panašia ES viršenybe ne sykį yra susidūrusi ir Lietuva.

Europos liberalų forumas (ELF) yra Briuselyje įsikūręs fondas, priklausantis Liberalų ir demokratų aljansui už Europą (ALDE) ir vienijantis daug skirtingų liberalių organizacijų iš įvairių šalių. Šis fondas pagrindinį dėmesį skiria seksualinių mažumų padėčiai ir tokio pobūdžio socialinėms problemoms Rytų Europoje^[2]. Taip, tai vėlgi apima ir Baltijos šalis, kuriose taip sparčiai daugėja LGBTQ propagandos apraiškų.

Bet grįžtant vien prie Vakarų Balkanų šalių, galima paminėti kelis atvejus, kai griežta įstatyminė bazė prieš pedofiliją ir griežta moraline disciplina pagrįsti sprendimai buvo puolami ar smarkiai kritikuojami^[3], prisidengiant žmogaus teisėmis.

Cheminė kastracija nuteistiems pedofilams sulyginta su žmogaus teisių pažeidimu

Pasižiūrėkime į Moldovos atvejį. 2012 metų vasarą „Amnesty International“ iš karto sukritikavo naująjį įstatymą, pagal kurį Moldovoje tapo leistina už seksualinę vaikų prievartą nuteistų asmenų cheminė kastracija.

Tuo metu priimtame įstatyme buvo nurodyta, kad visi asmenys, pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, susijusį su pedofilija – tiek užsieniečiai, tiek vietiniai – bus kastruoti cheminiu būdu. Pagal naująjį įstatymą teismai taip pat atskirai spręstų dėl konkrečios bausmės taikymo asmenims, pripažintiems kaltais dėl seksualinio smurto.

Moldovos parlamentas patvirtino įstatymą, tačiau prezidentas Nicolae Timofti aiškino, kad įstatymas pažeidžia žmogaus teises, todėl jį vetavo, grąžindamas įstatymą parlamentui. Visgi, po dviejų mėnesių įstatymų leidėjai vėl priėmė įstatymo projektą, todėl pagal galiojančias konstitucijos nuostatas N. Timofti privalėjo jį pasirašyti.

Tačiau 2013 m. liepos mėn. Moldovos Konstitucinis Teismas uždraudė cheminę kastraciją^[4], kuri iš tikrųjų reiškia seksualinių nusikaltėlių gydymą antiandrogeniniais vaistais. Teismas nusprendė, kad kastruoti pedofilus neva yra pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas.

Cheminė kastracija, kaip galima bausmės ir terapijos priemonė, vis dar yra aštrių profesinių ir politinių diskusijų objektas. Tačiau taip pat verta paminėti, kad teisinės sąlygos tam iš esmės yra nustatytos^[5] įvairiose Vakarų šalyse ir už jų ribų. Pavyzdžiui, Australijoje, Pietų Korėjoje, Estijoje, Lenkijoje, Pakistane ir net dešimtyje JAV valstybių.

G. Soroso remiamos organizacijos siekia įvesti LGBTQ ideologiją į mokyklas ir darželius

Soroso nevyriausybinės organizacijos daro spaudimą Balkanų šalims ne tik dėl pedofilijos, bet apskritai socialinių seksualinių tendencijų ir kitų žmogaus teisių problemų. Būtent todėl „Amnesty International“ ataskaitoje „Moldova 2022“ teigiama^[6], kad kankinimų sulaikymo metu ir kitokio netinkamo elgesio srityse esą nepadaryta jokios matomos pažangos.

Aiškinama, jog Moldovoje nepadaryta nieko, kas sumažintų tokių atvejų skaičių ir, kad „ankstesni teisėsaugos institucijų padaryti žmogaus teisių pažeidimai liko nenubausti“. „Amnesty International“ ataskaitoje taip pat buvo pažerti kaltinimai, jog LGBT žmonių „teisės nebuvo iki galo įgyvendintos, todėl ES šalyje kandidatėje vyksta priekabiavimas, diskriminacija ir smurtas“.

Žinoma, vargu ar pavyktų išvardinti visas organizacijas, prie kurių prisilietė G. Sorosas ir kurios prisidėjo prie LGBT ideologijos plėtros visuomenėje. Tačiau galima itin lengvai rasti įvairių pavyzdžių.

Moldovos NVO „Genderdoc-M“ yra išskirtinai LGBTQ teisių klausimais užsiimanti organizacija, sulaukusi G. Soroso dėmesio. 2019 metais Atviros visuomenės fondai parėmė „Genderdoc-M“ iš viso 80 000 dolerių parama dvejiems metams^[7]. Šios NVO vykdomoji direktorė, LGBTQ aktyvistė Anastasia Danilova drąsiai sakė^[8]:

„Moldovos mokyklose dažniausiai nėra lytinio švietimo, o dar labiau [trūksta] informacijos apie [lytinę] įvairovę.“

Pasak jos, lytinį švietimą buvo bandoma įtraukti į mokyklų programas, tačiau dėl Bažnyčios ir tėvų pasipriešinimo to padaryti nepavyko. Todėl „Genderdoc-M“ išsikėlė tikslą įgyvendinti naują bendrojo lytinio švietimo programą, tačiau A. Danilova skundėsi, kad tai šiuo metu įmanoma „tik“ vyresnių nei 14 metų mokyklinio amžiaus vaikų grupėje. „Genderdoc-M“ organizuoja LGBT paauglių palaikymo grupę, tačiau apskritai, dėl Moldovos švietimo ministerijos pasipriešinimo, mokyklose neįmanoma nagrinėti jokių LGBT temų.

Žmogaus teisių aktyvistams nepatiko viešas pedofilų registras Šiaurės Makedonijoje

O Šiaurės Makedonijos atveju, Soroso organizacijų protestą išprovokavo tai, kad ši Balkanų šalis 2012 metais sukūrė pedofilų registrą^[9]. T. y., Šiaurės Makedonijoje atsirado internetinis nuteistų, bet išleistų į laisvę pedofilų registras, kuriame yra jų nuotraukos, vardai ir adresai. Šiaurės Makedonija tapo pirmąja šalimi Balkanų regione, paskelbusia tokius duomenis apie nuteistus vaikų išnaudojus.

Šiaurės Makedonijos Darbo ir socialinių reikalų ministerija tvirtai pareiškė, kad šis žingsnis padidins vaikų saugumą. Socialinių reikalų ministras Spiro Ristovskis tuo metu sakė žiniasklaidai:

„Jei ši priemonė apsaugos ar išgelbės bent vieno vaiko gyvybę, ji bus pasiekusi tikslą.“

Vos tik buvo paskelbtas šis žingsnis, kai kurios žmogaus teisių organizacijos pradėjo jį aršiai kritikuoti. Šiaurės Makedonijos Helsinkio žmogaus teisių komitetas teigė, kad registras gali paskatinti ką nors imtis teisingumo vykdymo už pedofilo padarytus nusikaltimus, kai kuriais atvejais net naudojant smurtą. Teisių gynėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad už sunkius seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius Šiaurės Makedonijos įstatymai numato laisvės atėmimo bausmę iki penkiolikos metų, o už kitus seksualinius nusikaltimus įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. Šiaurės Makedonija taip pat planavo statyti specialų kalėjimą pedofilų nusikalstamai grupuotei, iš kurios 2014 metais bausmę atlikinėjo 155 pedofilai^[10].

Serbijos griežtos bausmės pedofilams ir nenoras priimti LGBTQ bendruomenės sulaukė smarkios ES kritikos

Serbija taip pat bandė imtis teisinių veiksmų prieš pedofiliją. Šalis sugriežtino bausmes vaikų išnaudotojams 2013 metais, kai Serbijos parlamentas priėmė vadinamąjį „Marijos įstatymą“, kuriuo remiantis buvo galima imtis itin stiprių bausmių prieš pedofilus ir asmenis, įvykdžiusius seksualinį priekabiavimą ir kitą panašų smurtą^[11]. Be griežtesnių sankcijų, įstatymas taip pat draudė teismams sušvelninti bausmes jau nuteistiems pedofilams ir prievartautojams arba paleisti juos lygtinai. Šį teisės aktą pirmą sykį pasiūlė tėvas, kurio aštuonerių metų dukra Marija prieš trejus metus nuo pasiūlymo davimo buvo ištpievartauta ir nužudyta Stari Ledinci kaime netoli Novi Sado.

Nuo tada žmogaus teisių organizacijos nuolat stengiasi išlaikyti spaudimą Serbijos politikams dėl žmogaus teisių klausimų, pabrėždami seksualumo „laisvę“. Remiantis „Human Rights Watch“ ataskaita apie Serbiją^[12], 2022 metais įvyko LGBTQ eitynės, nepaisant to, jog šitoks žingsnis buvo uždraustas Serbijos valdžios. Ataskaitoje buvo pabrėžiama nestabili LGBTQ bendruomenės padėtis Balkanų šalyje.

2022 m. rugpjūčio mėn. 145 europarlamentarai parašė bendrą atvirą laišką, ragindami Serbijos vadovybę toliau organizuoti „EuroPride 2022“ ir užtikrinti, kad renginio metu būtų dislokuota pakankama policijos apsauga^[13]. Taip ir vėl Briuselis bandė kištis į laisvos valstybės vidinius reikalus, skatinant LGBTQ bendruomenės reklamavimą.

Liberalios žmogaus teisių grupės ir kairiųjų liberalų Europos Parlamento dauguma taip pat puola Serbiją už tai, kad krikščionių Bažnyčiai leidžiama išsakyti savo nuomonę dėl LGBTQ ideologijos ir genderizmo doktrinų, kurios vis labiau įsigali serbų vadovėliuose^[14]. 2018 metais patvirtintas Serbijos vadovėlių įstatymas numato, kad vadovėlių leidėjai turi pateikti švietimo ministro patvirtintą mokymo programą, o pačią mokymo programą rekomenduoja Nacionalinė švietimo taryba, remdamasi Ugdymo plėtotės instituto prie Švietimo ministerijos siūlymu.

Kritikai, įskaitant Europos Parlamentą, 2022 metų pradžioje išreiškė susirūpinimą, kad serbai darys nuolaidas Maskvai pavaldžios stačiatikių Bažnyčios pastangoms. O savo rezoliucijoje, perspėjančioje dėl „užsienio kišimosi“ į Europos demokratinius procesus, Europos įstatymų leidėjai išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl stačiatikų Bažnyčios įtakos „tokiose šalyse kaip Serbija, Juodkalnija ir Bosnija-Hercegovina“, kur Rusija vaizduojama kaip tradicinių šeimos vertybių gynėja, nors esą ji žalingai „stiprinanti valstybės ir Bažnyčios santykius“.

Pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. paskelbtą internetinę peticiją, 200 žinomų Serbijos gyventojų paragino imtis oficialių veiksmų „prieš vis stiprėjančią valstybės klerikalizaciją“. Protestą organizavęs ir ilgą laiką opozicijoje buvęs opozicijos lyderis Zoranas Vuleticas ir liberali partija Pilietinis demokratų forumas (GDF) religinių sampratų primetimą švietime kaltina „mokslo neigimu, ryšiumi su konspiracijos teorijomis“. Tačiau svarbu nepamiršti, jog prieš pasirodant tokiems kaltinimams, paskutiniame šalies gyventojų surašyme, kuris vyko 2011 metais, net maždaug 85 proc. Serbijos gyventojų save laikė krikščionimis ortodoksais. Tad valdžia iš esmė darė tai, ką ir turėjo daryti, t. y., atstovavo didžiąją dalį gyventojų.

Įdomu dar ir tai, kad Z. Vuleticas seniau buvo susijęs su Europos žmogaus teisių fondu (EFHR)^[15]. O EFHR užtikrino paramą G. Soroso įsteigtam Vidurio Europos universitetui (CEU)^[16]. EFHR parodė solidarumą su CEU, kai išreiškė susirūpinimą dėl „CEU statuso siūlomiems įstatymų pakeitimams“.

G. Soroso įkurto Atviros visuomenės fondo finansuojamos nevyriausybinės organizacijos daug metų siekia teisinio ir socialinio pripažinimo įvairioms netradicinėms seksualinėms orientacijoms. G. Soroso tinklas anaiptol neapsiriboja tik homoseksualais, nes, kaip jau minėjome, tokios organizacijos dažnai kritikuoja net ir pedofilams skirtas bausmes, jų viešinimą ir kitus su vaikų seksualiniais išnaudotojais susijusius aspektus.

Apie G. Soroso sąsajas su LGBT judėjimu yra rašęs net ir „Washington Times“. Pavyzdžiui, remiantis 2016 metų mokesčių deklaracija, G. Sorosas per savo Atviros visuomenės fondą LGBT tikslams paaukojo mažiausiai 2,7 mln. JAV dolerių^[17].

Visgi, nepaisant dosnios paramos ir nepailstamo su G. Sorosu daugiau ar mažiau susijusių organizacijų darbo, šalys vis dar laiko pedofiliją baisiu nusikaltimu. Tačiau niekas negali užtikrinti, kad ilgalaikė propaganda ir seksualinių iškrypėlių teisinimas ilgainiui neduos jokių vaisių. Tam, kad suvoktume kaip greitai galima keisti visuomenės nusistatymus, tereikia pažiūrėti, kaip pasikeitė žmonių nuomonė per kelis pastaruosius dešimtmečius kalbant apie netradicinės orientacijos asmenis.