Suprasti akimirksniu
  • „Foxpay“ likimas lieka neaiškus
  • „Foxpay“ ir toliau vykdė mokėjimo operacijas, nors veiksmai buvo draudžiami
  • Dėl apribojimų „Foxpay“ prarado daugiau nei pusę savo pajamų – tai tiesus kelias į įmonės likvidavimą
  • I.Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatymo reikalavimų
  • „Foxpay“ teiks paslaugas iki viešųjų pirkimų procedūrų pabaigos
Šaltiniai
„Foxpay“ likimas nežinomas
„Foxpay“: dėl įmonės veiklos ribojimų patiriama didelių finansinių nuotolių. ELTA nuotrauka.

„Foxpay“ likimas lieka neaiškus

2024 m. rugpjūčio 15 d. Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra (VSSA), anksčiau žinoma kaip Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK), priėmė sprendimą nebepratęsti sutarties su šiuo metu teisėsaugos tyrimo akiratyje esančia bendrove „Foxpay“[1]. Nuo rudens pagrindiniu mokėjimų tarpininku siekiama paskirti atsarginį paslaugų teikėją „Paysera“.

VSSA yra atsakinga už tokias svarbias valstybines sistemas kaip „Elektroniniai valdžios vartai“, valstybės informacinių sistemų registras bei Lietuvos atvirų duomenų portalas[2]. Šios agentūros pagrindinis uždavinys – užtikrinti nenutrūkstamą mokėjimų srautą tarp valstybės institucijų ir gyventojų, o „Foxpay“ buvo pasirinkta pagrindiniu mokėjimų tarpininku po 2022 m. vykusio konkurso. Vis dėlto, prasidėjus teisėsaugos tyrimams, VSSA nusprendė nebepratęsti sutarties su „Foxpay“ po jos galiojimo pabaigos šį rudenį.

„Foxpay“ ir toliau vykdė mokėjimo operacijas, nors veiksmai buvo draudžiami

Rugpjūčio 16 d. finansinių technologijų įmonė „Foxpay“ paskelbė, kad Lietuvos banko (LB) priimti sprendimai dėl jos veiklos ribojimo yra nepagrįsti ir per griežti, siekiant uždrausti aptarnauti aukštos rizikos klientus, tarp jų ir privačius fizinius bei juridinius asmenis. Tai padaryta siekiant sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką.

Pasak LB, ši priemonė buvo būtina, nes „Foxpay“ ir toliau vykdė mokėjimo operacijas, susijusias su aukštos rizikos klientais, nors šie veiksmai buvo draudžiami.

Jau liepos 12 d. LB dar labiau suvaržė „Foxpay“ veiklą, paskirdamas laikinąjį atstovą „Grant Thornton Baltic“ priežiūrai. Šiam sprendimui įgyvendinti įmonė buvo įpareigota nutraukti naujų santykių užmezgimą ir neteikti finansinių paslaugų klientams, kurie susiję su „Foxpay“ akcininke Ieva Trinkūnaite arba kurie yra priskiriami aukštos rizikos kategorijai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo.

Vis dėlto, „Foxpay“ vadovas Saulius Galatiltis pabrėžė, jog įmonė nesutinka su kaltinimais dėl tariamo LB nutarimų pažeidimo. Jis tvirtino, esą „Foxpay“ reguliariai pateikia visą reikalingą informaciją ir apyvartų duomenis LB, laikydamasi visų laikinojo atstovo „Grant Thornton Baltic“ reikalavimų. 

S.Galatiltis nevengia kritikuoti LB sprendimų, ypač birželio 14 d. įvestų ribojimų, apsunkinusių įmonės veiklą.

Dėl apribojimų „Foxpay“ prarado daugiau nei pusę savo pajamų – tai tiesus kelias į įmonės likvidavimą

I.Trinkūnaitė taip pat kritikavo LB veiksmus, teigdama, kad dėl šių apribojimų „Foxpay“ prarado daugiau nei pusę savo pajamų. Pasak jos, dvigubi ribojimai per „Centrolink“ sistemą ir laikinojo administratoriaus paskyrimas sukėlė papildomas išlaidas, o tai dar labiau apsunkino įmonės veiklą. I.Trinkūnaitė pažymėjo, jog dėl administratoriaus paskyrimo įmonė patiria papildomų išlaidų – apie 30 tūkst. eurų per mėnesį.

Verslininkė dar liepos mėnesį pardavė 9 proc. „Foxpay“ akcijų dabartiniam įmonės direktoriui S.Galatilčiui bei verslininkams Narimantui Blozneliui ir Georgui Kotominui, be to, išreiškė ketinimą atsisakyti visų turimų akcijų. I.Trinkūnaitė įsitikinusi, jog LB priimti sprendimai – tiesus kelias į „Foxpay“ likvidavimą, galiausiai užkertant kelią ir įmonės pardavimui.

Situacija komplikuojasi dar ir dėl to, kad „Foxpay“ yra ne tik LB, bet ir teisėsaugos, tiksliau, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratyje. 

I.Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatymo reikalavimų

„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai neleido „Foxpay“ savininkei I.Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis M. Navickas; neva investuotoja I.Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.

Paviešinta informacija rodo, kad I.Trinkūnaitė turi ryšių su buvusia ministre Monika Navickiene ir jos vyru, verslininku Mindaugu Navicku, kuris anksčiau dirbo „Foxpay“ valdyboje ir buvo susijęs su I.Trinkūnaitės verslu. Už sukčiavimą teistas I.Trinkūnaitės partneris Vytautas Germanas dirbo M.Navicko valdomoje įmonėje „LITLAB“ ir dalyvavo priimant sprendimus „iSun“ grupėje, kurią įsteigė I.Trinkūnaitė.

M.Navickienė dėl kilusio skandalo buvo priversta atsistatydinti iš ministro posto nors ir tvirtino, jog ryšiai su I.Trinkūnaite yra labai tolimo giminystės lygmens, o apie V.Germano praeitį su teisėsauga esą nieko nežinojo. 

Kaip žinoma, M.Navickas dirbo „Foxpay“ valdyboje nuo 2022 metų, o nuo 2023 metų pabaigos iki 2024 metų pradžios buvo šios įmonės direktoriumi. Bet, pradėjus Lietuvos bankui tyrimus, pastarasis iš valdybos pasitraukė.

„Foxpay“ teiks paslaugas iki viešųjų pirkimų procedūrų pabaigos

Nepaisant aplinkybių, „Foxpay“ ir toliau teiks paslaugas iki viešųjų pirkimų procedūrų pabaigos, nebent Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija pripažintų ją grėsme nacionaliniam saugumui arba Lietuvos bankas panaikintų įmonės licenciją.

Tokiu atveju įsigaliotų su „Paysera“ šį antradienį sudaryta rezervinio tarpininkavimo paslaugų sutartis, kurios vertė siekia 333 tūkst. eurų (su PVM).