Pasitenkinimą gyvenimu didina ne pirkimas, o tai, kaip leidžiate pinigus
Norint įsitikinti, jog pinigai nepadeda nusipirkti laimės, dalis žmonių rodo pirštu į milijonierius bei loterijų laimėtojus, sugriovusius sau gyvenimą. Žinoma, išmokus deramai juos leisti galima pagerinti bendrą gyvenimo kokybę. Tačiau tam tikri pavyzdžiai parodo ir kitą staiga padidėjusių finansinių pajėgumų versiją. Pavyzdžiui, vienas žmogus, kadaise loterijoje laimėjęs 10 milijonų dolerių, prisipirko krūvą naujų automobilių[1]. Jis, be abejo, neapsiėjo ir be itin prašmatnių vakarėlių organizavimo iniciatyvos: rengė prabangius pobūvius, apipylė draugus dovanomis „be progos“ ir investavo į medienos paruošimo verslą. Šiam žlugus, narkotikai, alkoholis bei neapgalvotas elgesys darėsi vis intensyvesni, kol galiausiai viskas baigėsi savižudybe.
Kitos gi istorijos epicentre galima rasti moterį, laimėjusią 4,2 milijono dolerių, kuriuos ji vis tik palaipsniui prarado padengusi daugybę neapmokėtų šeimos narių medicinos sąskaitų ir neįvykdžiusi paskolos sąlygų. Be kita ko, tokių situacijų virtinėje yra ir ekstremalesnių „variantų“: sutuoktinių pora, savo laimėjimą panaudojusi svajonių būstui, „Porsche“ markės automobiliui ir prabangioms kelionėms įsigyti prarado namus per gaisrą; tuo tarpu būstas buvo nepakankamai apdraustas.
Yra ir daugiau istorijų apie loterijų laimėjimus, dėl kurių žlugo žmonių gyvenimai. Ir kol šį „reiškinį“ kai kurie žmonės vadina „Loterijos prakeiksmu“, beveik visos pagyvenusios mamos atsako vienodai: iškilmingu galvos purtymu ir dulkių nubraukimu nuo mėgstamiausio aforizmo „su pinigais laimės nenusipirksi“, turinčiu, sakyčiau, aiškią pasąmoninę vertę.
Pinigų leidimo principai reikalauja pirkti patirtį, o ne daiktus
Dažnam kyla klausimas: „Kodėl daugiau pinigų negarantuoja daugiau laimės?“ Atsakymas gana paprastas: nes žmonės netinkamai juos leidžia.
Taip, dauguma nežino pagrindinių faktų apie laimę – apie tai, kas ją atneša ir kas palaiko – dėl ko paprastai klaidingai prognozuojami laimės šaltiniai. Atrodo, kad nežinojimas kyla iš keleto įbrėžimų mūsų pažintiniuose krištolo rutuliuose: visų pirma, mes netiksliai numatome, kaip greitai prisitaikysime prie naujos teigiamos ir neigiamos patirties; be to, neatsižvelgiame į kontekstą, kuriame priimame konkretų finansinį sprendimą.
Pinigai yra viena iš laimės galimybių, kurią žmonės švaisto, nes dalykai, kurie, jų manymu, padarys juos laimingus, dažnai tokios „pareigos“ neatlieka. Ir tokį požiūrį galima iliustruoti vyno pasirinkimu: joks turtas negali padėti įsirengti aukščiausios klasės vynų rūsio, jeigu nieko neišmanote apie šį gėrimą. Tuo tarpu norint jausti pasitenkinimą gyvenimu, siūloma vadovautis septyniais principais, kaip protingai leisti pinigus.
- Pirkite patirtį, o ne daiktus, nes ji tampa pagrindine mūsų tapatybės dalimi, apie kurią dažnai prisimename dar ilgai po to, kai įvykis praėjo. (Pagalvokite apie save, maigantį mobilųjį telefoną – jūs dažnai esate vieni su savo daiktais).
- Naudokite pinigus, kad nustebintumėte kitus. Dėl mūsų socialinės prigimties, yra natūralu dalytis gėrybėmis su aplinkiniais. Be to, asmenys, išleidžiantys pinigus socialiai, jaučia didesnį pasitenkinimą: tai gali būti labdara, draugo vaišinimas pietumis ar dovanų pirkimas – šie gestai vienareikšmiškai susiję su padidėjusiu laimės jausmu.
- Svarbu smulkmenos. Vienas iš būdų pratęsti teigiamų pojūčių grandinę – tai dažniau pirkti mažesnius malonumus vietoj didingų bei brangių, mat suskirstydami savo laimėjimą, mes padidiname iš jų gaunamą malonumą. Taigi, pasilepinkite masažais, šokoladinio pyrago kąsneliu ar nuvažiuokite prie jūros.
- Venkite per brangios garantinės apsaugos, kuri nėra būtina. Žinoma, mes norime apsisaugoti nuo, pavyzdžiui, automobilio praradimo skausmo ar sudėtingo išmaniojo telefono gedimo, bet gamintojo garantijos be privalumų apims beveik tą patį, kaip ir išplėstinės garantijos. Visa tai yra tiesiog būdas išleisti daugiau pinigų tam pačiam produktui.
- Delsimo pasitenkinimas iš esmės yra „nemokama laimė“: prekės, kurias perkate ar gaunate, lemia laimę, bet pridėkite šiek tiek laukimo ir galėsite mėgautis ir daiktu, ir laukimu. Žmonės gali mėgautis įvykio, pavyzdžiui, kelionės ar koncerto, laukimu, net jei pats renginys nėra labai įspūdingas, ir galima to priežastis yra ta, kad laukimas yra „nesugadintas tikrovės“[2]. Štai kodėl mums netgi labiau patiko Kalėdinės dovanos laukimas nei gautos vilnonės kojinės.
- Apsvarstykite, kaip pirkimai paveiks kasdienybę. Galima pateikti pavyzdį su būsto pirkėju, besirenkančiu mažą, tačiau lengvai prižiūrimą kotedžą arba didelį už tą pačią kainą: pastarasis variantas asocijuosis su gyvenimu, kuomet remontas bus baigtas, dėl ko dideli namai atrodys geresni. Ir visgi, jei namų pirkėjas pagalvos apie alinančius savaitgalius prie projektų, jis gali persigalvoti.
- Venkite palyginamųjų pirkimų. Aišku, naudinga palyginti funkcijas ir kitus niuansus, jog racionaliai pasirinktumėte geriausią kainą, bet tokio tipo apsipirkimas sabotuoja laimės jausmą, nukreipdamas dėmesį nuo gerų variantų[3]. Dėl to mes perkame daugiau nei mums reikia arba pasirenkame pigiausią pasiūlymą – ne tą prekę, kurios ilgą laiką troškome. Be kita ko, kuo daugiau pasirinkimų turime, tuo mažiau džiaugiamės, ir tai sukelia paralyžių, o ne išsilaisvinimą.
Kartais naudinga sekti paskui minią
Tiesa ta, kad mes galime priimti geresnius sprendimus klausydamiesi, ką kiti gali mums pasakyti (parekomenduoti). Trumpiau tariant, vienas geriausių būdų numatyti malonumą, tai remtis kitų žmonių patirtimi, kaip ir renkantis filmus, suskirstytus pagal žanrus konkrečioms demografinėms grupėms.
Įdomu tai, jog, remiantis kai kuriais tyrimais, buvo nustatyta, kad aplinkiniai specifinėje situacijoje perpranta kito žmogaus reakciją ir pasirinkimus geriau nei jis pats: žmonės stebėjo dalyvių veidus, kuomet buvo pristatomi užkandžiai, ir atspėjo, kaip jiems patiks maistas – stebėtojai tiksliau prognozavo dalyvių malonumą nei išalkusieji. Taigi, žvelgiant iš platesnės perspektyvos, aplinkiniai gali suteikti naudingos informacijos ne tik apie mūsų individualumą ir pinigų leidimo alternatyvas, bet ir neverbalines reakcijas.
Grįžtant prie loterijos laimėtojų, derėtų paminėti, kad toks drastiškas elgesys pasitaiko ganėtinai retai: dauguma nugalėtojų neišleidžia savo pajamų per mėnesį ir nemeta darbo – jie viską daro protingai bei apgalvotai. Žinoma, gali atrodyti, jog žmonių santykis su materialinėmis gėrybėmis yra pernelyg paprastas: mes norime daugiau pinigų ir dar daugiau laimės, todėl jei gausime daugiau pinigų, galėsime ją nusipirkti. Ir staiga paaiškėja, kad santykiai iš tikrųjų yra daug sudėtingesni – optimalus pasitenkinimas kasdienybe išgaruoja it dūmas. Tačiau jei išmoksime leisti pinigus tikriems dalykams, galėsime būti bent šiek tiek laimingesni.
