7 Europoje uždrausti kancerogeniniai maisto priedai yra plačiai naudojami JAV

Maisto kokybės skirtumai: Europoje draudžiama, JAV – leidžiama ir net skatinama

Įvairiuose kelionių tinklaraščiuose, socialinių tinklų grupėse bei forumuose, po pasaulį keliaujantys amerikiečiai neretai dalijasi įžvalgomis apie tai, kad maistas svetur yra visiškai kitokio skonio. Ypač dažnai tokie komentarai pasigirsta, kai kalbama apie Europos valstybes. JAV piliečiai pastebi, kad duona Europoje nėra saldi, padažai nepasižymi skoniu, limonadai – ne tokie ryškūs, daugelis maisto produktų – mažiau kaloringi.

Tai iš tiesų nėra pramanas, o šiuos potyrius galima paaiškinti paprastai. JAV ir Europoje ženkliai skiriasi požiūris į maisto saugą bei kokybę. Pažvelgus į pasaulinį maisto saugos reitingą, galime pamatyti, kad pirmajame dešimtuke beveik išskirtinai lyderiauja Europos valstybės.

Geriausiai pagal saugą ir kokybę maistas įvertintas Suomijoje, toliau seka tokios valstybės kaip Airija, Norvegija, Prancūzija, Nyderlandai, Japonija, Švedija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Portugalija^[1]. JAV šiame sąraše užima 13 vietą, tačiau daugelis, net ir su šiuo įverčiu nesutiktų.

JAV maisto gamintojai naudoja įvairius maisto priedus, kurie gali turėti stiprų neigiamą šalutinį poveikį žmogui. Palyginimui, Europos gamintojai, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, privalo vengti tam tikrų ingredientų arba įspėti vartotojus apie jų keliamą riziką.

Tai lemia situacija, kai netgi abiejuose kraštuose gaminamų produktų, pavyzdžiui, kečupo prekės ženklo, sudedamosios dalys gali labai skirtis. Nors gamintojams tai nei motais, dėl to nukenčia būtent pirkėjai, kai kuriais atvejais, tiesiogiai rizikuodami savo sveikata.

Skirtingas požiūris į maisto kokybę siejamas su istorija bei kultūrinėmis ypatybėmis

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos maisto saugos standartų skirtumus lemia sudėtinga istorinių, kultūrinių ir politinių veiksnių sąveika. 

Šiuo metu ES vartotojams būtina žinoti, kurioms sudedamosioms dalims taikomos griežtos taisyklės arba jeigu jos yra visiškai uždraustos Europoje. Tuo pat metu, šios medžiagos gali būti leidžiamos Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tiek prieš penkis dešimtmečius, tiek ir dabar, produktų receptūros Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje dažnai labai skyrėsi. Būtent todėl, skiriasi ir jų poveikis vartotojų sveikatai. Tai pastebima aibėje skirtingų produktų, pavyzdžiui, gazuotų gėrimų sudėtyje, kur dažnai būna daugybė skirtingų saldiklių ir konservantų.

Jungtinėse Valstijose dažniausiai naudojamas didelės fruktozės kukurūzų sirupas, o Europoje pirmenybė teikiama cukrui arba natūraliems saldikliams. Panašiai ir supakuotų užkandžių bei paruoštų valgyti patiekalų sudėtis dažnai skiriasi, todėl skiriasi jų maistinė vertė ir galimas poveikis vartotojų sveikatai

Vienas garsiausių pavyzdžių, kaip prekių ženklai dažnai keičia populiaraus produkto ingredientų sudėtį, kad jis tiktų ES rinkai, yra „Skittles“ saldainiai. Europoje „Skittles“ pakeitė savo receptūrą ir iš jos pašalino titano dioksidą, kuris, kaip įtariama, didina riziką susirgti vėžiu. JAV šio produkto receptūra išliko tokia pati^[2].

Iš tiesų, skirtingai nei daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, Amerikos maisto saugos ir reguliavimo sistema nėra pagrįsta atsargumo principu. Veikiau priešingai: vietoj to, kad potencialiai pavojingos medžiagos būtų uždraustos, susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos paprastai laikomos saugiomis, kol kas nors tiesiogiai neįrodė, kad jos kelia pavojų žmogaus sveikatai ar net gyvybei^[3].

Savo ruožtu dar 2002 m. Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 178/2002, kuris nustato maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus^[4].

Jame nustatyta visa apimanti ir nuosekli maisto ir pašarų teisės aktų rengimo sistema, nustatyti bendrieji principai, reikalavimai ir procedūros, kuriais grindžiamas sprendimų priėmimas maisto ir pašarų saugos klausimais, apimantis visus maisto ir pašarų gamybos ir platinimo etapus. Pagal dokumentą, ES buvo įsteigta ir Europos maisto saugos tarnyba (EMST), nepriklausoma agentūra, atsakinga už mokslines konsultacijas ir paramą.

Maisto priedai, kurie Europoje draudžiami, tačiau JAV – vartojami itin plačiai

Vienas iš dažniausiai JAV vartojamų, bet ES uždraustų maisto priedų yra titano dioksidas. Jis naudojamas salotų užpiluose, miltuose, duonoje, saldainiuose, konservuotoje sriuboje, kai kuriuose kepiniuose. Titano dioksidą gamintojai naudoja maisto produktams siekiant suteikti baltą išvaizdą.

Vis dėlto, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) 2021 m. gegužės mėnesį pripažino titano dioksidą nepriimtinu naudoti maisto produktuose ir padarė išvadą, kad medžiaga yra genotoksiška^[5].

ES Maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų ekspertų grupės pirmininkas Magedas Younesas tuomet teigė, kad titano dioksidas skyla į nanodaleles, kurios graužikams gali sukelti uždegimą, plaučių pažeidimus, fibrozę ir plaučių auglius. Nustatyta, kad medžiaga galimai yra kancerogeniška ir žmonėms, manoma, kad titano dioksidas gali kauptis mūsų organizme ir net pažeisti DNR.

Nepaisant šių nuogąstavimų Europoje, JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) šiais metais pareiškė, kad turimi tyrimai nerodo saugumo problemų susijusių su titano dioksido vartojimu.

Skirtingi draudimai šiapus ir anapus Atlanto taikomi ir butilinto hidroksianizolui (BHA) bei butilinto hidroksitoluenui (BHT). Šios medžiagos naudojamos traškučiuose, krekeriuose, dribsniuose, iš anksto paruoštuose kepiniuose ir granolos batonėliuose. Tiek BHA, tiek ir BHT apsaugo aliejų nuo oksidacijos.

Ekspertai yra nustatė, kad šie konservantai daro poveikį imuninei sistemai ir galimai yra kancerogeniniai. Europoje tiek BHT, tiek BHA taikomi tam tikri apribojimai, JAV to nėra.

Ta pati situacija pastebima ir kalbant apie sintetinius maisto dažiklius, kurie yra naudojami saldainiuose, gazuotuose gėrimuose, tortų ir keksiukų glazūrose, salotų padažuose ir traškučiuose.

Nustatyta, kad naftos pagrindu pagaminti maisto dažikliai, dedami į maisto produktus išvaizdai pagerinti, sukelia elgesio problemas ir hiperaktyvumą.

Vienoje neseniai atliktoje apžvalgoje, kurioje analizuojami 27 klinikiniai sintetinių maisto dažiklių tyrimai, mokslininkai nustatė, kad dabartiniai įrodymai patvirtina ryšį tarp maisto dažiklių poveikio ir neigiamų elgesio pasekmių vaikams, tiek turintiems, tiek neturintiems ankstesnių elgesio sutrikimų.

ES reikalauja, kad ant maisto produktų, pagamintų su tokiais dažikliais, būtų įspėjamoji etiketė. 2021 m. Kalifornijos aplinkos apsaugos agentūra paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad dabartinės federalinės gairės dėl sintetinių maisto dažiklių yra pasenusios ir jose neatsižvelgiama į naujausią literatūrą, rodančią neigiamą šių priedų poveikį vaikų ir suaugusiųjų sveikatai, tačiau nacionaliniu mastu pokyčių JAV nebuvo imtasi.

Bromuotas augalinis aliejus (BVO) taip pat vertinamas skirtingai. Jis dažniausiai yra naudojamas gazuotuose gėrimuose, kai į medžiagą yra pridėta bromo, kuris naudojamas kaip emulsiklis.

Dar 2012 m. paplito internetinė peticija, kuri surinko daugiau nei 200 000 parašų. Ji skatino daugelį bendrovių nustoti naudoti BVO. Nepaisant to, daugelis gamintojų ir šiandien vis dar naudoja šį emulsiklį, o ir JAV FDA neuždraudė jo naudoti.

Savo ruožtu visoje ES BVO jau kuris laikas uždraustas kaip maisto priedas. Ekspertai Europoje nustatė, kad BVO gali būti siejamas su suaugusiųjų neurologinėmis ligomis ir žala reprodukcijai. Be to, tyrimai parodė ir ryšį tarp ilgalaikio didelio kiekio BVO turinčių gazuotų gėrimų vartojimo ir tokių problemų, kaip galvos skausmas, odos ir gleivinių dirginimas, nuovargis, raumenų koordinacijos ir atminties praradimas.

Azodikarbonamidas (ADA) yra naudojamas duonai ir kepiniams tam, kad juos padarytų šviesesnius. Tačiau įvairūs tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad ADA gali būti organų ir ląstelių toksinas, kiti tyrimai rodo, kad žmonėms jis gali sukelti kvėpavimo takų komplikacijas. ES draudžia jį naudoti kaip maisto priedą, JAV jis yra naudojamas.

Kalio bromatas taip pat yra naudojamas miltuose, duonoje ir kepiniuose, miltinių maisto produktų tekstūrai pagerinti. Ekspertai teigia, kad kalio bromate randama nedideli kiekiai bromato, kuris, kaip įrodyta tyrimais su gyvūnais, yra kancerogeninė medžiaga.

Gyvūnams, veikiamiems kalio bromato, padažnėjo ir gerybinių, ir piktybinių inkstų navikų atvejų. Papildomi tyrimai parodė, kad dėl kalio bromato vartojimo labai padaugėjo pelių skydliaukės, inkstų ir kitų organų vėžio atvejų.

Dar 1999 m. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra jį pavadino galimai kancerogeniniu ir galiausiai uždraudė jį naudoti Europos šalyse. Ši sudedamoji dalis taip pat buvo uždrausta Kalifornijoje, tačiau įstatymas įsigalios tik 2027 m.

Rekombinantinis galvijų augimo hormonas (rBGH) yra naudojamas įprastiniuose pieno produktuose. Jis skatina didesnę karvių pieno gamybą. ES uždraudė šį hormoną dar 1999 m.

Tuomet nustatyta, kad rBGH turi neigiamą poveikį endokrininei sistemai. Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad dėl rBGH vartojimo padidėjęs augimo hormono kiekis kraujyje gali būti susijęs su hormonų sukeltu vėžiu, pavyzdžiui, krūties ir sėklidžių vėžiu.

Amerikos vėžio draugijos duomenimis, ryšys tarp rBGH ir vėžio nėra įtikinamas, todėl jį reikia toliau tirti, o hormonas toliau naudojamas piene. Tiesa, ir amerikiečiai šio hormono gali išvengti, jei perka ekologiškus pieno produktus. JAV Žemės ūkio departamentas (USDA) draudžia jį naudoti sertifikuotuose ekologiškuose produktuose.