300 mln. nuostolių: FNTT atskleidė sudėtingą PVM sukčiavimo schemą

PVM sukčiavimo žala gali siekti net 300 mln. eurų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Europos Prokuratūra ir teisėsaugos pareigūnais iš 16 Europos Sąjungos (ES) šalių dalyvauja stambaus masto tarptautiniame tyrime, kuriame nagrinėjama organizuota sukčiavimo schema, susijusi su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimu. Tyrimo tikslas – išaiškinti platų nusikalstamą tinklą, kuris, vengdamas mokesčių, užsiėmė populiarių elektroninių prekių prekyba per internetines platformas^[1].

Šiuo metu galimi nuostoliai ES biudžetams siekia beveik 300 milijonų eurų. Operacijos metu buvo atlikta daugiau nei 300 kratų, sulaikyti 32 asmenys, o valdžios institucijos užfiksavo didelius finansinius ir materialinius nusikalstamos veiklos įrodymus.

Tyrimo metu nustatyta, kad organizuota grupė, kurios nariai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei kitose ES šalyse, įtariama įsteigusi daugybę fiktyvių įmonių. Šios įmonės buvo naudojamos kaip dalis sudėtingos prekių tiekimo grandinės, apimančios beveik visą Europą.

Organizacija, naudodama „dingusių prekeivių“ (angl. „Missing Traders“) schemą, vykdė didelės vertės kompiuterinės įrangos, mobiliųjų telefonų, buitinės elektronikos pirkimo-pardavimo sandorius. Tačiau, kaip rodo tyrimo duomenys, šių prekių pardavimai internetu nebuvo tinkamai apskaityti, o uždirbtos lėšos nebuvo deklaruotos, taip vengiant mokėti reikiamus mokesčius.

Organizuota grupuotė dirbo skirtingose šalyse

Tyrimas, kurį koordinavo EPPO ir Europolas, atskleidė, kad organizuota nusikalstama grupė įvykdė masyvų PVM sukčiavimą. Tai yra sudėtinga sukčiavimo schema, kurios metu pasinaudota ES taisyklėmis, pagal kurias prekės, parduodamos tarp ES šalių, yra atleidžiamos nuo PVM mokesčio. Nusikalstama grupė pasinaudojo šiomis spragomis ir užsiėmė didelio masto elektroninių prekių prekyba per internetines platformas, tokiu būdu sukeldama didelius finansinius nuostolius.

Sukčiavimas prasidėjo nuo to, kad grupės nariai įsteigė įmones 16 ES šalių ir pradėjo pardavinėti įvairias elektronines prekes, tokias kaip išmanieji telefonai ir kompiuterinė technika. Buvo parduota prekių už daugiau nei 1,48 milijardo eurų.

Nors galutiniai pirkėjai sumokėjo PVM už nusipirktas prekes, šios įmonės nevykdė savo mokestinių įsipareigojimų ir tiesiog dingo, nesumokėjusios mokesčių valstybėms. Kitos įmonės, priklausančios sukčiavimo grandinei, vėlgi pateikė klaidingas PVM grąžinimo pretenzijas, taip sukeldamos papildomą nuostolį.

Pasak FNTT, preliminariais vertinimais, dėl šios nusikalstamos veiklos ES šalių biudžetams galėjo būti padaryta žala už beveik 300 milijonų eurų. Lietuvoje, kur įtariama, kad grupė įsteigė bent 9 fiktyvias įmones, žala sudaro apie 40 milijonų eurų. Didžiausią žalą patyrė tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai^[2].

Skirtingose šalyse atlikta daugiau nei 300 kratų ir konfiskuotas didelis turtas

Per šią tarptautinę operaciją, kuri vyko 16 šalių, dalyvavo daugiau nei 600 teisėsaugos pareigūnų. Didžioji dalis operacijos vyko Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Teisėsaugos pareigūnai atliko daugiau nei 300 kratų ir sulaikė 32 asmenis, iš kurių trys vis dar laikomi suimti^[3].

Kratų metu buvo konfiskuota daugiau nei 47,5 mln. eurų vertės elektroninės įrangos, prabangūs automobiliai, grynieji pinigai ir kiti vertingi daiktai, įskaitant auksinius laikrodžius ir papuošalus. Taip pat buvo užšaldyta 62 banko sąskaitos, kurių bendra vertė viršija 5,5 mln. eurų^[4]. Šios priemonės buvo skirtos sustabdyti nusikalstamos veiklos tęsimą ir užkirsti kelią papildomiems nuostoliams.

Operacijoje taip pat buvo nustatyta galimai su visu tuo susijusių Rusijos organizuotų nusikalstamų grupuočių. Jos esą galėjo teikti finansinę paramą šiai nusikalstamai veiklai ir turėti įtakos jos valdymui. O tai rodo, kad šis stambus sukčiavimas veikiausiai neapsiriboja tik ekonominiais nusikaltimais, bet taip pat turi ryšių su įvairiais kitais kriminaliniais tinklais, įskaitant narkotikų prekybą ir kibernetinius nusikaltimus.

Lietuvoje atlikta daugiau nei 20 kratų

Kalbant konkrečiai apie Lietuvą, lapkričio pabaigoje, koordinuojant su kitų valstybių teisėsaugos institucijomis, buvo atlikta daugiau nei 20 kratų įvairiose vietose Lietuvoje, įskaitant Vilnių ir Kauną. Šių kratų metu buvo paimti tyrimui reikšmingi daiktai, kompiuterinė technika, taip pat rasta prekių sandėlių, kuriuose buvo vykdomas prekių perpakavimas ir jų siuntimas į kitas šalis arba tiesiai pirkėjams.

FNTT atstovai teigė, jog tyrimo metu surinkta daugybė įrodymų, kurie rodo, kad šie asmenys organizavo ne tik PVM vengimą, bet ir neteisėtą finansų valdymą bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą.

Pagal Lietuvos įstatymus, už mokesčių vengimą, kai mokesčių suma viršija 900 bazinės socialinės išmokos dydį, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki 8 metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir sukčiavimas taip pat gali sukelti didelius teisinius padarinius, įskaitant laisvės atėmimą iki 4 metų. Be to, už neteisėtą juridinio asmens naudojimą ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą griežčiausios bausmės gali siekti iki 7 metų laisvės atėmimo.

Pirmosios teisinės pasekmės jau pasireiškė: FNTT praneša, kad Lietuvoje buvo sulaikyti du įtariamieji, kuriems taikytos kardomosios priemonės – vienam asmeniui buvo skirtas suėmimas, kitam – elektroninė apykojė ir intensyvi priežiūra. Taip pat pritaikyti laikini nuosavybės teisės apribojimai įtariamųjų turtui, kurio bendra vertė viršija 2 milijonus eurų.

Pabrėžtina, kad PVM sukčiavimas yra viena iš pagrindinių mokesčių vengimo formų, sukelianti didžiulę žalą valstybių biudžetams. Europos Komisijos duomenimis, ES šalių biudžetams dėl PVM sukčiavimo kasmet kyla net 50–60 milijardų eurų nuostolių. PVM yra pagrindinis tiesioginis mokestis, kurį moka vartotojai per prekių ir paslaugų pirkimus, ir jo vengimas ne tik pakenkia valstybinėms finansų sistemoms, bet ir iškreipia konkurenciją rinkoje.

Tyrimas, kuriame dalyvauja FNTT, rodo, kad tokio pobūdžio nusikalstamos veiklos apimtys gali būti dar didesnės, nei manyta iš pradžių. Prekyba per internetines platformas tampa vis labiau populiari, tačiau kartu tai atveria galimybes sukčiams, kurie pasinaudoja šiuo verslo būdu vengdami mokesčių.