JAV lyderis aiškiai parodė, kad jam rūpi tik Amerika
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) neslėpė, kad ketina įvesti 25 proc. muitus bet kokių prekių importui iš Europos Sąjungos. Tai jis pareiškė kalbėdamas per pirmąjį JAV ministrų kabineto posėdį, vasario 26 dieną pranešė AFP.[1]
„Aš myliu Europos šalis. Apskritai myliu visas šalis dėl daugelio dalykų, tačiau Europos Sąjunga buvo sukurta tam, kad ribotų JAV. Ir jie tai padarė gerai, bet dabar aš esu prezidentas“, – pabrėžė D. Trampas.[2]
2023 metais Jungtinės Valstijos iš Europos Sąjungos importavo alyvuogių aliejaus už 1,5 mlrd. JAV dolerių, vyno už 4,7 mlrd. dolerių ir sūrio už 1,2 mlrd. dolerių, pranešė „The Telegraph“. Per tą patį laikotarpį JAV į ES eksportavo viskio už 571 mln. JAV dolerių ir motociklų už 106 mln. dolerių.[3]
Kanada ir Meksika anksčiau susitarė su D. Trampu atidėti muitų įvedimą jų prekių importui į JAV. Iš pradžių buvo daroma prielaida, kad atidėjimo laikotarpis baigsis kovo 4 d., dabar kalbama, kad jis tęsis iki balandžio.[4]
JAV tarifai smogs Europos automobilių pramonei
Jungtinės Valstijos „labai greitai“ įves 25 proc. muitus iš Europos Sąjungos importuojamoms prekėms.
„Mes priėmėme sprendimą ir labai greitai jį paskelbsime. Muitai automobiliams ir panašiems dalykams sieks 25 proc.“, – atviravo Amerikos vadovas, kalbėdamas su žurnalistais.
Europos Sąjungoje automobiliams taikomi 10 proc. muitai. Tai yra keturis kartus daugiau nei JAV muitai, kurie siekia 2,5 proc., primena „Reuters“. Amerikos valdininkams taip pat kliūna pridėtinės vertės mokestis ES šalyse, kuris siekia 17,5 proc. ar daugiau.
ES sureagavo į D. Trampo kritiką
ES pareiškė, kad D. Trampo kritika yra nepagrįsta.
„Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje laisvoji rinka. Ir tai buvo palaima Jungtinėms Valstijoms“, –vasario 26-ąją, atsakydamas į AFP ir „Reuters“ užklausą, nurodė Europos Komisijos atstovas.„ES ryžtingai ir nedelsdama reaguos į nepagrįstas kliūtis laisvai ir sąžiningai prekybai, įskaitant atvejus, kai tarifai naudojami siekiant mesti iššūkį teisėtai ir nediskriminacinei politikai“, – sakoma jo pareiškime.„Turime dirbti kartu, kad išsaugotume šias galimybes mūsų žmonėms ir įmonėms. Ir ne vienas prieš kitą“, – pridūrė EK atstovai, pabrėždama, kad ES rinka „palengvina prekybą, mažina Amerikos eksportuotojų išlaidas ir suderina standartus bei taisykles 27 šalyse“.
Kiek anksčiau EK pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) pažadėjo, kad ES duos ryžtingą atsaką į JAV prezidento D. Trampo administracijos įvestus specialius muitus plieno ir aliuminio importui.[5]
„Labai apgailestauju dėl Jungtinių Valstijų sprendimo įvesti muitus plieno ir aliuminio eksportui iš Europos“, – sakė ji vasario 11 dieną, Briuselyje.
U. fon der Lejen papildomus mokesčius pavadino neteisėtais ir žalingais Europos Sąjungai. „Jie neliks neatsakyti ir lems ryžtingas ir proporcingas atsakomąsias priemones“, – pabrėžė ji. Pasak EK vadovės, ES imsis veiksmų, kad apsaugotų savo ekonominius interesus ir palaikys savo šalių darbuotojų, įmonių bei vartotojų pusę.
ES, kaip atsakomąją priemonę, įves specialius mokesčius Amerikai?
Kokių priemonių imsis ES, U. fon der Lejen nenurodė. Kaip pažymi „dpa“, manoma, kad bus atnaujinti specialūs mokesčiai JAV pagamintų džinsų, viskio, motociklų, žemės riešutų sviesto ir kitų prekių importui. Šie tarifai, kuriuos ES įvedė reaguodama į D. Trampo per ankstesnę prezidento kadenciją įvestus muitus Europos plieno ir aliuminio importui, buvo sustabdyti koordinuojant veiksmus su Džo Baideno (Joe Biden) administracija.
Už prekybą ir ekonominę politiką atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius (Maroš Šefčovič) Europos Parlamente teigė, kad ES šiuo metu analizuoja D. Trampo planuojamų įvesti priemonių mastą ir po to imsis atsakomųjų priemonių. M. Šefčovičius taip pat pabrėžė, kad Briuselis yra pasirengęs deryboms ir abiem pusėms naudingų sprendimų paieškai.[6]
Lietuvos politikai sunerimo ir žada veikti
D. Trampui paskelbus, jog ketina įvesti 25 proc. muitus ES, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pripažįsta – tokie Vašingtono sprendimai turės tiesioginės įtakos Lietuvos ekonomikai. Visgi, pasak politiko, kol kas dar nėra aišku, kokiems sektoriams ar prekių grupėms Baltųjų rūmų vadovo nutarimai gali pakenkti labiausiai.
„D. Trampo paskelbta žinia apie planuojamus 25 proc. muitus prekėms iš ES tiesiogiai paveiks Lietuvos ekonomiką. Turėsime įvertinti detaliau, per prekių grupes, kol kas nėra aiškumo“, – trečiadienio vakarą išplatintame komentare nurodo ministras.
„Labiausiai, tikėtina, pajausime per pramonę ir aukštesnės pridėtinės vertės produkciją. Anksčiau užsiminta apie automobilius iš Europos ir jų importo ribojimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos gamintojai yra tiekimo grandinėse ES gamykloms. Aktyviai bendradarbiaujame su ES partneriais ieškodami sprendimų ir galimų atsakomųjų priemonių“, – sakė jis.
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikino, kad prieš imantis vertinimų būtina išsiaiškinti kokioms prekėms ar paslaugoms būsimi tarifai bus taikomi.
„Kol kas yra tiesiog pasakoma kažkas ir mes patys turime užpildyti turiniu, ar tai galios visoms prekių kategorijoms, ar tik automobiliams, ar paslaugoms“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo G. Paluckas.
Premjero teigimu, Lietuva į JAV eksportuoja apie 1,6-1,7 mlrd. eurų vertės prekių ir paslaugų, o didžiausią būsimų muitų poveikį jis įžvelgtų šalies baldų pramonei. Poveikis aukštos pridėtinės vertės sektoriams, jo manymu, būtų švelnesnis.
„Kas galbūt būtų jautriau ir būtų sunkiau surasti kitas eksporto rinkas, tai, matyt, baldų pramonė, kuri tradiciškai konkuruoja ne tik kokybe, bet ir kaina“, – pažymėjo jis.
„Kalbant apie kitas, aukštos pridėtinės vertės kategorijas, kaip elektronika, paprastai ne tik galutinė kaina lemia patekimą į vieną ar kitą rinką. Tikrai šiandien nesiūlyčiau niekam dramatizuoti ar pulti į kažkokią paniką“, – pabrėžė premjeras.
Vyriausybės vadovas kėlė klausimą, ar muitai būtų taikomi paslaugų sektoriui ir lietuviškiems „vienaragiams“, kurių nemaža rinkos dalis yra JAV.
„Įdomesnis variantas yra su paslaugų eksportu. Tai yra sparčiai auganti skaitmeninės ekonomikos dalis, mūsų vienaragiai, startuoliai, kurių didelė rinkos paslaugų dalis yra JAV“, – teigė G. Paluckas
L. Savicko teigimu, tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto – JAV yra penkta šalis partnerė. Praėjusiais metais eksportas į JAV siekė 1,6 mlrd. eurų.
Nepaisant neapibrėžtumo, ministras tikina, kad valstybė yra pasiruošusi padėti dėl papildomų muitų nukentėsiantiems verslams.
„Reikės skatinti Lietuvos įmones diversifikuoti eksporto rinkas ir ieškoti naujų galimybių. Lietuvos verslas jau ne kartą įrodė, kad yra atsparus, lankstus ir prisitaikantis. Valstybė čia yra pasiruošusi ateiti su ekonomikos skatinimo priemonėmis“, – pridūrė L. Savickas.
Verslas irgi nesidžiaugia brestančiais pokyčiais
Verslo atstovai pokyčius sutinka neigiamomis nuotaikomis.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pažymėjo, kad D. Trumpo sprendimai Lietuvos įmones skatins aktyviau žvalgytis į kitų žemynų rinkas.
„Daugeliu atveju esame priklausomi nuo Europos rinkos – mūsų pagrindiniai prekybos partneriai yra Europa. Bet mūsų kai kurios įmonės jau senokai žiūri ir į Afriką, ir į Lotynų Ameriką, tai dar vienas akstinas, tikriausiai, galvoti plačiau“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė jis.
A. Romanovskio teigimu, į JAV, kaip ir Kinijos, uždaras rinkas visuomet patekti buvo sudėtinga, todėl muitų karai stipriau atsilieptų jas sugebėjusiems pasiekti šalies verslams.
„Tie, kurie jau kažkada pateko į Kiniją ir buvo išmesti dėl Kinijos karo prieš Lietuvos ekonomiką – čia irgi toms įmonėms, kurios vis dėlto įžengė ten koja, joms tai gali būti skausmingas dalykas“, – sakė A. Romanovskis.
„Tai nėra kažkokia didžiulė mūsų ekonomikos dalis, bet visi muitų karai (…) yra viena blogiausių naujienų, kokia gali būti“, – tikino LVK prezidentas.
Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius akcentavo, kad tarifai stabdys tam tikrų ekonomikos sektorių augimą tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, o didžiausią poveikį turės komponentų gamybai elektromobiliams, inžinerinei pramonei, buitinės technikos gamybai.
„25 proc. tikrai paveiks Lietuvos ekonomiką mažėjimo linkme nuo minimum 0,3 proc. punkto iki pusės procentinio punkto, čia yra LPK paskaičiavimai. Kodėl – nes mūsų pagrindinės rinkos eksporto yra Vokietija, Skandinavija, (…) šitas poveikis vienareikšmiškai bus“, – Eltai ketvirtadienį sakė V. Janulevičius.
„Dar konkrečiai nežinome, ar tai lies maisto sektorių šiandien dienai, bet viskas, kas susiję su technika, kas susiję su mikroelektronika – be abejo, viskas bus apmokestinta“, – pridūrė V. Janulevičius.
Vokietijos pramonei stagnuojant antrus metus, V. Janulevičius atmeta, kad JAV muitai šalį galėtų paskatinti daugiau gamybos perkelti į Lietuvą – pasak LPK vadovo, vokiečių gamintojai užsakymus planuoja paskirstyti po lygiai ir produkciją mažinti visose Europos šalyse.
Jo teigimu, Europos verslas tarifų tikėjosi, tačiau mažesnių – pavyzdžiui, kaip ir Kinijai siekiančių 10, o ne 25 proc.
„Toks disbalansas iš tos priešrinkiminės buvusios aplinkos“, – sakė V. Janulevičius.
