<h2>Gyvūnų gerovės metų reikėtų kasmet</h2>
<p>Dar šių metų pavasarį Seimas ateinančius 2022-uosius paskelbė gyvūnų gerovės metais. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į sudėtingą gyvūnų padėtį mūsų šalyje ir mechanizmo, skirto gyvūnų apsaugai, stoką. Žinoma, kad pastaraisiais metais buvo atskleista ir paviešinta daug žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, išaiškintos nelegalių veisyklų praktikos, gyvūnų teisių pažeidimų namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose veiksmai[1]. Kadangi Lietuva yra pasirašiusi Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, priemonių turi būti imamasi aukščiausiu lygiu.</p>
<p><span lang="lt">Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia: </span></p>
<blockquote>
<p>„Norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes, pripažinkime, požiūris į kitas būtybes kaip į daiktą ar puošmeną vis dar labai gajus. Šiai sričiai trūksta ne tik jautraus požiūrio, bei ir valstybės dėmesio, todėl tikiuosi, kad Gyvūnų gerovės metų renginiai paskatins mus visus gyvūnais rūpintis atsakingai“[2].</p>
</blockquote>
<p>Būtent todėl, siekiant šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą, skatinti domėtis ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką, 2022-uosius pasirinkta skelbti Gyvūnų gerovės metais. Naujiesiems metams artėjant, gruodžio 1-ąją Vyriausybė patvirtino Gyvūnų gerovės metų minėjimo planą. Jame numatyta apie 70 iniciatyvų, renginių ir veiklų gyvūnų apsaugai gerinti, visuomenės sąmoningumui didinti.</p>
<p>Ypač didelis dėmesys planuojamas skirti tobulinant teisinę sistemą bei gyvūnų gerovę užtikrinančius teisės aktus. Dėl to, bus organizuojami nuotoliniai mokymai suinteresuotoms institucijoms, socialiniams partneriams, laukinių gyvūnų laikytojams. Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba 2022 m. rudenį surengs konferenciją aktualioms gyvūnų apsaugos problemoms aptarti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/stijn-te-strake-udhpcfimq9y-unsplash.jpg" alt="Gyvūnai" /></p>
<h2>Visuomenė bus ugdoma ir šviečiama</h2>
<p>Gyvūnų gerovė turėtų būti aktuali tema daugeliui veiklos sričių, tačiau kol kas bene didžiausias įsitraukimas ir aktyvumas pastebimas gyvūnų globos organizacijų tarpe. Prie ateinančių metų programų jau prisijungė Lietuvos kinologų, Lietuvos felinologų, Lietuvos ornitologų, Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos, Baltijos laboratorinių gyvūnų mokslo ir Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos. Įsitraukia ir ugdymo įstaigos: Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų, Klaipėdos universitetai, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Panevėžio gamtos mokykla, Kauno Suzuki progimnazija[3]. </p>
<p>Prie iniciatyvų prisijungia ir kai kurios verslo įmonės, pavyzdžiui, „Grinda“, „Kika Group“, „Nuaras“, „Vilniaus viešasis transportas“, taip pat VšĮ „Baltijos kinologijos centras“, Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija". Pavyzdį rodo miestų savivaldybės: Alytaus, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus, miestų ir Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio, Šalčininkų, Vilniaus rajonų, Marijampolės. Apie renginius bei iniciatyvas bus pranešama įvairiomis viešinimo iniciatyvomis. Suplanuotos ne tik konferencijos bei edukaciniai renginiai, tačiau ir bendravimas su tikslinėmis grupėmis, pavyzdžiui, moksleiviais, gyvūnų augintojais.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jonas-vincent-xuliyvibyic-unsplash.jpg" alt="Gyvūnai" /></p>
<h2>Ne visi sutinka, kad gyvūnams reikia užtikrinti kokybišką gyvenimą</h2>
<p>Gyvūnų gerovė yra vertinama atsižvelgiant tiek į fizinę, tiek ir į psichologinę gyvūno būseną. Pastaruoju metu apie gyvūnų gerovę kalbama dažnai, ypač išreiškiant susirūpinimą dėl prastų ir kankinančių veisimo bei gyvenimo sąlygų arba gyvūnų veisimo žudymui: mėsai, odai, kailiui, kruvinajam sportui. </p>
<p>Diskusijos apie gyvūnų gerovę dažniausiai atspindi individų požiūrį į gyvūną, jo vietą gyvų padarų hierarchijoje bei toje pačioje visuomenėje, kartu, požiūrį į gyvūnų apsaugos būtinybę ar gyvūnų teises. Žvelgiant pasauliniu kontekstu, kova dėl gyvūnų gerovės ir įstatyminės sistemos kūrimo ilgą laiką buvo sietina su liberalia ideologija.<sup id="cite_ref-2" class="reference"></sup></p>
<p>Vis tik, visuomenei vis labiau atkreipiant dėmesį į tokias opias problemas kaip testavimas ant gyvūnų ar itin ženkliai prie klimato šilimo procesų prisidedanti mėsos industrija, dalis net labiausiai konservatyvių pažiūrų politikų savo pozicijas yra linkę keisti, o tai gali būti siejama tiek su realiai kintančiu situacijos suvokimu, tiek su siekiu gauti gyvūnų mylėtojų balsų dalį.</p>
<p>Gyvūnų gerovės tematika svarbi ne tik politiniu ar teisiniu atžvilgiu, tačiau ir bioetiniu. Dažniausiai išskiriamos ir priešinamos dvi pozicijos: viena teigia, kad gyvūnai nėra sąmoningi padarai, jie nesuvokia gyvenimo sąlygų kokybės, todėl prasmės jas gerinti nėra. Kita pozicija teigia, kad gyvūnai priklauso gamtai, ne žmogui ir apskritai neturėtų būti vertinami kaip nuosavybė, naudojama žmonių pasitenkinimo ar finansiniams poreikiams tenkinti[4]. </p>
<p>Gyvūnų gerovės įstatymas pirmiausia atsirado XIX a. Anglijoje, o šiandien, vienokia ar kitokia forma gyvūnų teises prižiūri didelė dalis pasaulio valstybių.</p>
