- Rudos karvės duoda šokoladinį pieną? Amerikiečiai tuo tiki!
- Klaidinga informacija yra linkę tikėti ir lietuviai
- JAV gyventojai nežino iš ko gaminami mėsainių paplotėliai ar sūris
- Vis mažiau amerikiečių gali suprasti, kas rašoma jų perkamo maisto etiketėse
- Suvokimo apie maistą reikia mokyti nuo mažų dienų
Rudos karvės duoda šokoladinį pieną? Amerikiečiai tuo tiki!
Beveik 17 mln. arba 7 proc. suaugusių amerikiečių mano, kad šokoladinis pienas gaunamas iš rudų karvių. Tai parodė 2017 m. JAV pienininkystės inovacijų centro užsakymu atlikta nacionalinė internetinė apklausa[1].
Nors daugelį tokie rezultatai gali nustebinti ar net priversti nusijuokti, Amerikos žemės ūkio, mitybos ir švietimo ekspertai jau ne vienerius metus kalba apie tai, kad amerikiečiams trūksta žinių apie maistą.
Dalis ekspertų pažymi, kad piliečiai nežino, kur auginami vieni ar kiti maisto produktai, kaip jie patenka į parduotuves, o kalbant apie šokoladinį pieną, net nežino, kas yra jo sudėtyje.
Tokia informacijos stoka pastebima ir kalbant apie kitus maisto produktus, kai sultys yra laikomos vaisiumi, o mėgstamiausia daržove tampa bulvių traškučiai.
Klaidinga informacija yra linkę tikėti ir lietuviai
O Lietuvos gyventojai dėl vartojamo maisto sudėties, regis, taip pat yra linkę tikėti klaidinga informacija. „77.lt“ skaitytojams uždavėme klausimą: iš kur, jų nuomone, atsiranda šokoladinis pienas?
Iš 498 respondentų, 9 proc. atsakė, kad toks pienas atsiranda parduotuvėje, dar 27 proc. mano, kad rudas pienas gaunamas iš rudų karvių.
4 proc. lietuvių mano, kad tai yra balintas karštas šokoladas, o 60 proc. teigia, kad toks gėrimas yra pieno ir kakavos miltelių mišinys.
Iš tiesų, šokoladinis pienas gaminamas maišant kakavos kietąsias medžiagas su pienu ir cukrumi, dažniausiai pridedama dar daugiau papildomų saldiklių, kad gėrimas būtų saldus ir labiau patiktų pirkėjams.
JAV gyventojai nežino iš ko gaminami mėsainių paplotėliai ar sūris
Dar anksčiau, dešimto dešimtmečio pradžioje atliktas JAV Žemės ūkio departamento tyrimas parodė, kad beveik kas penktas suaugęs Amerikos pilietis nežinojo, kad mėsainių paplotėliai gaminami iš jautienos.
Dar daugiau žmonių nieko nežinojo apie pagrindinius ūkininkavimo faktus, pavyzdžiui, koks yra tipiškas JAV ūkių dydis ir kuo minta gyvūnai.
Kai viena tyrėjų grupė apklausė ketvirtos, penktos ir šeštos klasės mokinius vienoje Kalifornijos miesto mokykloje, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė jų nežinojo, kas yra agurkai arba kad svogūnai ir salotos yra augalai. Trys iš dešimties nežinojo, kad sūris gaminamas iš pieno. JAV žemės ūkio departamento duomenimis, apelsinų sultys yra populiariausias vaisius Amerikoje, o skirtingai apdorotos bulvės – keptos bulvytės ir bulvių traškučiai – yra populiariausios daržovės.
Žemės ūkio švietimo ekspertai nėra įsitikinę, kad per pastaruosius dešimtmečius po tokio masto tyrimo atlikimo daug kas pasikeitė į teigiamą pusę ir teigia, kad daugelis amerikiečių ir dabar yra labai neraštingi kalbant apie žemės ūkį, maisto pramonę, mitybą.
Manoma, kad didžioji dalis šio nežinojimo kyla dėl modernizacijos: žmonėms pradėjus keltis į miestus, buvo visiškai nutraukti saitai su žemdirbystės kultūra.
Tai reiškia, kad šiandien daugelis žmonių su maistu susiduria tik kaip su pramoniniu produktu, jau prekybos centre, o ten, produktas nėra panašus į pirminį gyvūną ar augalą.
Vis mažiau amerikiečių gali suprasti, kas rašoma jų perkamo maisto etiketėse
Naujų, 2023 m. atliktų tyrimų duomenimis, dauguma amerikiečių nesupranta daugiau nei pusės maisto maistingumą nurodančio etiketės turinio[3].
Atliktos apklausos respondentai nurodė, kad jiems tik tokios formuluotės kaip „mažai riebalų“, „mažai kalorijų“, „su daržovėmis“ asocijuojasi su supratimu, jog maistas yra sveikas, tačiau jie neturi gilesnių žinių.
Paklausti, kas daro maistą nesveiką, žmonės manė, kad didžiausi rodikliai yra didelis natrio kiekis ir riebalų kiekis, ir tik 16 proc. nurodė didelį kalorijų kiekį.
Įdomu tai, kad tik vienas iš dešimties respondentų (13 proc.) manė, kad nesubalansuotas maistas yra nesveikas.
68 proc. respondentų teigė, kad jiems sveikai maitinantis reiškia tai, kad tam reikia paaukoti kai kuriuos mėgstamus maisto produktus.
Dauguma respondentų manė, jog jų mityba yra bent šiek tiek subalansuota, nors 51 proc. pripažino, kad tik pusė jų savaitinių patiekalų yra sveiki.
Nustatyta, kad didžiausia kliūtis sveikai maitintis yra kaina: pusė respondentų teigia, kad tai tiesiog per brangus įprotis. Taip pat nustatyta, kad 49 proc. respondentų didelė kliūtis yra sveikų maisto produktų prieinamumas.
Suvokimo apie maistą reikia mokyti nuo mažų dienų
Žemės ūkio raštingumas, dar vadinamas maisto vartojimo raštingumu, apibūdina supratimą, kokį poveikį mūsų gyvenimui, visuomenei ir aplinkai daro kiekvieno žmogaus pasirinktas maistas.
Jis apima supratimą apie tai, iš kur gaunamas maistas, kaip jis gaminamas ir kaip su maistu susijusios vietinės sistemos ir politika daro įtaką asmeniniam maisto vartojimui ir apsirūpinimui maistu[2].
Kanadoje, kur žmonės taip pat susiduria su žinių apie maistą stoka, jau prieš keletą metų buvo pristatytas Ontarijo mokinių maisto raštingumo įstatymas.
Juo buvo įpareigojama mokyti vaikus mokykloje auginti, ruošti ir rinktis sveiką maistą, kad būtų skatinamas tvarus ir sveikas gyvenimo būdas.
Tokie mokslai anksčiau buvo visiška eilinė švietimo programos dalis daugelyje pasaulio valstybių. XX a. maisto mokymas buvo kertinė namų ekonomikos pamokų dalis.
Šiandien šių pamokų mažėja, todėl mokiniai netenka neįkainojamų žinių ir informacijos apie pagrindinius maisto gaminimo įgūdžius, tvarią mitybą, žemės ūkį, maisto pramonę.
Dėl to, manoma, kad Vakarų švietimas kiek atsilieka nuo tokių šalių kaip Japonija, kuri dar 2005 m. maisto žinias įtraukė į nacionalinį švietimo įstatymą.
