15min: Darbo kodekso pokyčiai paliestų išbandymą, atostogas ir atsiskaitymą

15min aprašomi Darbo kodekso pakeitimai paliestų darbuotojų išbandymo laikotarpį, atleidimo sąlygas, atsiskaitymą ir sukauptas atostogas. Su šiais pokyčiais siejama 2024 m. lapkričio 1 d. data, tačiau jos ir konkrečių įstatymo nuostatų oficialus patvirtinimas nėra nustatytas. Todėl jų negalima pristatyti kaip naujų taisyklių, įsigaliosiančių artėjantį, 2026 metų, lapkritį.

Toliau aptariami 15min skelbti teiginiai, o ne patvirtinta šiuo metu galiojančio Darbo kodekso redakcija. Darbuotojui svarbiausia atskirti, kurios sąlygos būtų taikomos tik susitarus, kurios priklausytų nuo kolektyvinės sutarties ir kurios apskritai aktualios tik tam tikrą atlyginimą gaunantiems žmonėms.

Ilgesnis išbandymas būtų siejamas su bent dviejų VDU atlyginimu

Kaip rašo 15min, ne mažiau kaip du vidutinius darbo užmokesčius (VDU) gaunantiems darbuotojams būtų galima nustatyti ilgesnį išbandymo laikotarpį. Tai laikotarpis darbo pradžioje, per kurį vertinama, ar darbuotojas tinka sutartam darbui.

• Įprasta maksimali išbandymo trukmė, su kuria lyginamas pokytis, – trys mėnesiai.
• Aprašoma ilgesnio išbandymo riba – šeši mėnesiai.
• Atlyginimo sąlyga – ne mažiau kaip du VDU.

Tačiau nėra patvirtinta, kokio laikotarpio ir kokiu būdu apskaičiuotas VDU būtų taikomas šiai ribai. Todėl konkrečios atlyginimo sumos eurais nurodyti negalima.

Tai pačiai darbuotojų grupei, portalo teigimu, atsirastų daugiau galimybių susitarti dėl kitokių darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Pavyzdžiui, darbuotojui galėtų būti nustatytas ilgesnis įspėjimas prieš išeinant iš darbo, o darbdaviui – trumpesnis terminas prieš atleidžiant.

Gavus naujos sutarties ar jos pakeitimo projektą, verta atskirai perskaityti išbandymo ir įspėjimo terminus. Jei siūloma juos ilginti ar trumpinti remiantis kodekso pakeitimu, darbdavio reikėtų paprašyti nurodyti konkretų straipsnį ir jo galiojimo datą.

Atsiskaitymo atidėjimas būtų galimas susitarus, ne vienašališkai

Darbuotojui, kuris po atleidimo turi mokėti paskolą ar padengti kasdienes šeimos išlaidas, ypač svarbi galutinio atsiskaitymo diena. Kaip rašo 15min, aprašomi pakeitimai leistų dėl dalies išmokų susitarti dėl ilgesnio laukimo.

• Su vieno VDU riba siejamai mažesnei išmokų daliai būtų taikomas iki dešimties darbo dienų terminas.
• Kai išmokos viršija vieną VDU, aprašoma galimybė susitarti dėl atsiskaitymo iki trijų mėnesių po darbo santykių pabaigos.

Galimybė susitarti nėra tas pats, kas darbdavio teisė savarankiškai nukelti mokėjimą. Vis dėlto be oficialaus pakeitimo teksto negalima tiksliai nustatyti, kuriai sumos daliai būtų taikomas kiekvienas terminas ir kokios papildomos sąlygos galiotų.

Prieš pasirašant atsiskaitymo susitarimą svarbu paprašyti išmokų išklotinės: kiek sudaro atlyginimas, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir kitos priklausančios sumos. Kiekvienai daliai turėtų būti aiškiai įvardyta siūloma mokėjimo data.

15min taip pat mini delspinigių skaičiavimą už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Tačiau nepatvirtinus konkrečios nuostatos negalima šios taisyklės automatiškai taikyti visiems pavėluoto atlyginimo ar galutinio atsiskaitymo atvejams.

Atleidimo pagrindai minimi, bet išeitinės išimties patvirtinti nepavyko

15min cituojama „Sorainen“ advokatė Aurelija Daubaraitė pokyčius sieja su Darbo kodekso 59 straipsniu, reglamentuojančiu sutarties nutraukimą darbdavio valia, ir 57 straipsnio 1 dalyje nurodytomis priežastimis.

„Dar viena svarbi naujovė – nuo lapkričio 1 d. nebelieka draudimo nutraukti darbo sutartį darbdavio valia (pagal Darbo kodekso 59 straipsnį) dėl priežasčių, nurodytų Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje: pavyzdžiui, dėl nepatenkinamų darbuotojo darbo rezultatų ar darbuotojo atliekamos darbo funkcijos tapimo pertekline. Kartu įtvirtinama, kad darbo sutartis darbdavio valia gali būti nutraukta dėl pagrįstos priežasties. Šie pakeitimai darbdaviams suteiks daugiau lankstumo“, – 15min sakė A. Daubaraitė.

Ši citata savaime nepatvirtina, kokios taisyklės galioja šiandien. Gavus atleidimo dokumentus svarbu pasitikrinti juose įrašytą teisinį pagrindą, įspėjimo terminą ir numatytą išeitinę – vien bendro paaiškinimo apie „lankstesnį atleidimą“ nepakanka.

Portale taip pat minimas sutarties nutraukimas darbuotojui neatitinkant nepriekaištingos reputacijos reikalavimų reguliuojamuose sektoriuose. Kurioms konkrečiai pareigoms ir kokiomis sąlygomis tai būtų taikoma, nepatvirtinta.

Teiginio apie išeitinės nemokėjimą, kai sutartis prieštarauja įstatymams dėl darbuotojo kaltės, tikslios teisinės reikšmės nustatyti nepavyko. Todėl jo negalima laikyti patvirtinta išimtimi, leidžiančia nemokėti darbuotojui priklausančios išmokos.

Atostogų terminai keistųsi ne visiems darbuotojams

Kaip rašo 15min, aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse būtų galima numatyti kitokias sukauptų atostogų naudojimo sąlygas. Kalbama ne apie vieno darbuotojo susitarimą su vadovu, o apie platesnio lygmens kolektyvinę sutartį.

• Aprašoma galimybė atostogų panaudojimo terminą sutrumpinti nuo trejų iki dvejų metų.
• Taip pat minima piniginė kompensacija už atostogų dalį, viršijančią dvejų darbo metų trukmę.
• Kolektyvinėje sutartyje būtų galima nustatyti tokios kompensacijos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

Tai nereiškia, kad visų darbuotojų atostogos automatiškai būtų pakeistos pinigais ar visiems sutrumpėtų jų panaudojimo terminas. Darbuotojui verta personalo skyriuje pasitikrinti atostogų likutį pagal darbo metus ir paklausti, ar jam taikoma kolektyvinė sutartis.

15min taip pat mini galimybę kolektyvinėje sutartyje kitaip nustatyti atlyginimo mokėjimą nušalinimo laikotarpiu. Todėl svarbu žinoti ne tik individualios darbo sutarties, bet ir taikomos kolektyvinės sutarties sąlygas.

Nuotolinio darbo atsisakymo pagrindą reikėtų tikrinti raštu

Nuotolinio darbo srityje 15min aprašo darbdavio atsisakymo tenkinti darbuotojo prašymą sąlygų pakeitimą: esą pakaktų pagrįsti darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumus, nebereikalaujant kartu remtis didelėmis sąnaudomis. Tikslus darbuotojų grupių, kurioms ši nuostata būtų aktuali, sąrašas nepatvirtintas.

Prašant dirbti nuotoliniu būdu praktiška išsaugoti rašytinį prašymą ir darbdavio atsakymą. Atsisakymo atveju verta paprašyti konkretaus paaiškinimo, kokios darbo funkcijos ar organizavimo aplinkybės tam trukdo.

Dar vienas portalo minimas pokytis – ligos ir atostogų laiko neįskaičiavimas į darbo pareigų pažeidimo procedūros terminus. Tai nereikštų, kad liga ar atostogos savaime tampa pažeidimu: kalbama apie procedūros trukmės skaičiavimą.

Oficialaus įstatymo numerio ir pereinamųjų taisyklių trūksta

Nepatvirtinti pakeitimus priėmusio sprendimo rekvizitai, priėmimo data, paskelbimas Teisės aktų registre ir visas keičiamų straipsnių sąrašas. Taip pat nepatvirtinta, ar yra pereinamųjų laikotarpių, išimčių jau sudarytoms sutartims arba papildomų Vyriausybės, „Sodros“ ar Valstybinės darbo inspekcijos paaiškinimų. Duomenų, kiek Lietuvos darbuotojų šios nuostatos paliestų, nėra.

Dėl konkrečios sutarties ar atleidimo sąlygų galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Apie darbuotojams kylančius nesutarimus plačiau rašėme tekste apie darbo ginčus su darbdaviais.

Prieš taikant bet kurį iš aprašytų pokyčių, kitas būtinas žingsnis – Teisės aktų registre arba Seimo teisės aktų sistemoje nustatyti konkretų pakeitimo įstatymą, jo įsigaliojimo nuostatas ir atitinkamą Darbo kodekso redakciją. Kol tai nepatvirtinta, nėra pagrindo šių taisyklių sieti su 2026 m. lapkričio 1 d.