M. Garbačiauskaitei-Budrienei – nepalankus tarybos sprendimas: pažeidimas patvirtintas dar kartą

LRT vadovės bandymas pakeisti sprendimą baigėsi nesėkme

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė siekė, kad jai nepalankus tarybos sprendimas būtų panaikintas, tačiau sulaukė dar vieno patvirtinimo dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo. Pirmadienį slaptu balsavimu LRT taryba nusprendė nekeisti rugsėjį priimto nutarimo dėl neviešintų paslaugų tiekėjų duomenų. Nors pati vadovė tvirtino, kad sprendime yra tikrovės neatitinkančių teiginių ir buvo pažeisti nustatyti terminai, taryba savo pozicijos nepakeitė.

„Slapto balsavimo metu buvo pakartotinai patvirtintas generalinės direktorės padaryto darbo pareigų pažeidimo sprendimas, priimtas tarybos rugsėjo mėnesį, tai reiškia, jis buvo paliktas galioti nepakeistas“, – BNS sakė tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.

Pakartotinis svarstymas surengtas pačios M. Garbačiauskaitės-Budrienės iniciatyva. Ji nesutiko su rugsėjį priimtu sprendimu ir prašė tarybos jį peržiūrėti.

Direktorė ginčijo sprendimo pagrįstumą

Kaip anksčiau skelbė BNS, LRT generalinė direktorė savo prašymą grindė argumentais, kad tarybos sprendime esama tikrovės neatitinkančių teiginių.

Ji taip pat teigė, kad nuobauda buvo skirta nesilaikant Darbo kodekse nustatytų terminų.

Vis dėlto pakartotinai apsvarsčiusi klausimą, taryba rugsėjo sprendimą paliko galioti.

Paklaustas, kokie argumentai buvo aptariami posėdyje, M. Jurkynas aiškino, kad diskusija daugiausia buvo teisinio pobūdžio.

Anot jo, buvo nagrinėjami Generalinės prokuratūros pozicija, darbo pareigų pažeidimo konstatavimo klausimai ir terminų laikymasis.

„Į tą teisinę diskusiją ir nevertėtų pernelyg leistis, nes ten buvo kalbama ir apie Generalinės prokuratūros nutarimo darbo pareigų pažeidimo nekonstatavimą, ir apie terminus, ir kitus dalykus“, – sakė tarybos pirmininkas.

Ginčas kilo dėl neviešintų paslaugų tiekėjų

Šios istorijos pradžia siekia vasarą, kai Generalinė prokuratūra įvertino LRT programų pirkimų ataskaitose neviešintus paslaugų tiekėjų duomenis.

Prokuratūros vertinimu, nacionalinis transliuotojas negalėjo automatiškai atsisakyti skelbti visų tiekėjų vardų ir pavardžių vien remdamasis asmens duomenų apsaugos reikalavimais.

Buvo nurodyta, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

Tačiau, kaip nustatė prokuratūra, LRT bendro pobūdžio sprendimą neviešinti tiekėjų duomenų priėmė neatlikusi atskiro kiekvieno pirkimo vertinimo.

Atsižvelgęs į prokuratūros poziciją, nacionalinis transliuotojas vėliau patikslino praėjusių metų programų pirkimų ataskaitą.

Rugsėjį sprendimą palaikė aštuoni tarybos nariai

Dar rugsėjį LRT taryba konstatavo, kad generalinė direktorė padarė darbo pareigų pažeidimą.

Tuomet sprendimą palaikė aštuoni tarybos nariai, o keturi balsavime nedalyvavo.

M. Jurkynas teigė, kad taryba nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi pozicijos, jog prokuratūros įvardyti trūkumai turi būti ištaisyti.

Pasak jo, vos pasirodžius prokuratūros išvadoms, taryba susirinko į neeilinį posėdį ir vienbalsiai pritarė reikalavimui, kad LRT administracija pašalintų nustatytus pažeidimus.

Vis dėlto svarbi aplinkybė yra tai, kad pirminį sprendimą neviešinti paslaugų tiekėjų duomenų anksčiau palaikė ir pati LRT taryba.

M. Jurkyno aiškinimu, po diskusijų ir svarstymų tarybos vaidmuo šiame procese nebuvo pripažintas esminiu.

Galimybė persvarstyti sprendimą jau išnaudota

Po pirmadienio balsavimo iškilo klausimas, ar LRT generalinė direktorė dar galėtų ginčyti jai nepalankų sprendimą.

Tarybos pirmininkas paaiškino, kad pagal LRT įstatymą ir tarybos darbo reglamentą galimybė prašyti pakartotinio svarstymo jau išnaudota.

„O kokie yra kiti teisiniai keliai, tai jau reikėtų klausti advokatų ar teisininkų“, – sakė M. Jurkynas.

Tai reiškia, kad tarybos lygmeniu rugsėjį priimtas sprendimas lieka galioti, tačiau klausimas dėl galimų kitų teisinių veiksmų išlieka atviras.

Kol kas nepaskelbta, ar M. Garbačiauskaitė-Budrienė ketina imtis papildomų veiksmų, ginčydama tarybos poziciją.