Nuo lapkričio 1-osios – svarbūs pokyčiai dirbantiems: keisis atleidimo, išmokų ir bandomojo laikotarpio taisyklės

Darbo rinkoje – nauja tvarka: ką būtina žinoti?

Ilgesnis bandomasis laikotarpis, pasikeitusios atleidimo iš darbo sąlygos, nauja atsiskaitymo su darbuotojais tvarka ir griežtesnės finansinės pasekmės vėluojantiems mokėti atlyginimus. Nuo lapkričio 1 dienos Lietuvoje įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies tiek darbdavius, tiek darbuotojus. Kai kurios naujovės suteiks įmonėms daugiau lankstumo, tačiau kartu keisis ir darbuotojų teisių užtikrinimo mechanizmai.

Teisės firmos „Sorainen“ advokatė Aurelija Daubaraitė atkreipia dėmesį, kad dalis pakeitimų bus ypač aktuali didesnius atlyginimus gaunantiems specialistams, o kiti paveiks darbo sutarčių nutraukimo, nuotolinio darbo bei išmokų mokėjimo tvarką.

Ekspertės teigimu, darbdaviams vertėtų iš anksto įvertinti, kaip naujos taisyklės paveiks jų veiklą, ir pasirūpinti reikalingais dokumentų bei vidaus procedūrų pakeitimais.

Didesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams – ilgesnis išbandymas

Vienas ryškiausių pakeitimų susijęs su bandomojo laikotarpio trukme.

Iki šiol įprastai buvo galima susitarti dėl ne ilgesnio kaip trijų mėnesių išbandymo laikotarpio. Tačiau nuo lapkričio 1 dienos atsiras galimybė jį pratęsti iki šešių mėnesių.

Tiesa, ši taisyklė bus taikoma ne visiems darbuotojams. Ilgesnis bandomasis laikotarpis galės būti numatytas tik tiems, kurių darbo užmokestis siekia ne mažiau kaip du vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius (VDU).

Kaip ir anksčiau, į bandomąjį laikotarpį nebus įskaičiuojamos dienos, kuriomis darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių.

Be to, didesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams atsiras daugiau galimybių individualiai susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų.

Pavyzdžiui, darbo sutartyje galės būti numatytas ilgesnis terminas, prieš kurį darbuotojas turės įspėti apie išėjimą iš darbo, arba trumpesnis įspėjimo terminas darbdaviui nutraukiant darbo santykius.

„Svarbu, kad kiekvienu atveju būtų išlaikoma pusiausvyra tarp darbdavio ir darbuotojo interesų“, – pažymi A. Daubaraitė.

Pasak jos, tokie pakeitimai gali padėti darbdaviams sumažinti riziką, susijusią su didesnį atlyginimą gaunančių specialistų samdymu.

Atleisti darbuotoją kai kuriais atvejais bus paprasčiau

Dar viena reikšminga naujovė – pasikeitusios darbo sutarčių nutraukimo sąlygos.

Nuo lapkričio 1 dienos atsiras naujas pagrindas nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas neatitinka įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

Šis pakeitimas pirmiausia aktualus reguliuojamuose sektoriuose veikiančioms įmonėms ir organizacijoms, kuriose tam tikroms pareigoms įstatymai numato specialius reputacijos kriterijus.

Tačiau pokyčiai tuo neapsiribos.

Iki šiol Darbo kodekso 59 straipsnis ribojo galimybę nutraukti darbo sutartį darbdavio valia dėl priežasčių, numatytų 57 straipsnio 1 dalyje. Pavyzdžiui, dėl nepatenkinamų darbuotojo darbo rezultatų arba perteklinės darbo funkcijos.

Įsigaliojus pakeitimams, šio draudimo nebeliks. Kartu bus nustatyta, kad darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia turi būti grindžiamas pagrįsta priežastimi.

Vis dėlto tai nereiškia, kad darbuotoją bus galima atleisti be jokio pagrindo – darbdavys ir toliau turės laikytis teisės aktuose numatytų reikalavimų.

Keisis ir kai kurios išeitinių išmokų mokėjimo taisyklės.

Tam tikrais atvejais darbdaviui nebereikės mokėti išeitinės išmokos, jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl prieštaravimo įstatymams, atsiradusio dėl darbuotojo kaltės.

Tačiau advokatė įspėja, kad Darbo kodekse nėra tiksliai apibrėžta, kokios aplinkybės laikomos darbuotojo kalte. Todėl tokias situacijas reikės vertinti individualiai, o išimtį taikyti atsargiai.

Atsiskaitymo su darbuotoju bus galima laukti ilgiau

Svarbūs pokyčiai laukia ir darbuotojų, kurių darbo santykiai baigiasi.

Pagal iki šiol galiojusią tvarką darbdavys su darbuotoju turi atsiskaityti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną, nebent šalys susitaria dėl ne ilgesnio kaip dešimties darbo dienų termino.

Nuo lapkričio 1 dienos tam tikrais atvejais atsiskaitymo terminą bus galima pratęsti net iki trijų mėnesių nuo darbo santykių pabaigos.

Vis dėlto toks susitarimas galės būti taikomas tik tai darbuotojui priklausančių išmokų daliai, kuri viršija vieną VDU.

Vieno VDU neviršijančiai sumai ir toliau galios ne ilgesnis kaip dešimties darbo dienų sutartinis atsiskaitymo terminas.

Tai reiškia, kad galimybė atsiskaityti per tris mėnesius nebus taikoma visai darbuotojui priklausančiai sumai be jokių apribojimų.

Vėluojantiems mokėti atlyginimus – didesnės finansinės pasekmės

Nors kai kuriais atvejais atsiskaitymo terminai ilgės, darbdaviams, kurie laiku neišmokės priklausančių sumų, gali tekti susidurti su didesnėmis finansinėmis pasekmėmis.

Nuo lapkričio 1 dienos keisis delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą skaičiavimo tvarka.

Jie bus skaičiuojami už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, pradedant nuo tos dienos, kai atitinkama išmoka turėjo būti sumokėta.

Keisis ir delspinigių dydžio nustatymo principas. Jis bus siejamas su praėjusių kalendorinių metų vartotojų kainų indeksu, taikant penkių kartų daugiklį.

Pasak A. Daubaraitės, dėl šios priežasties pavėluotas darbo užmokesčio ar kitų priklausančių išmokų mokėjimas darbdaviams gali kainuoti daugiau.

Nuotolinį darbą kai kuriems darbuotojams bus lengviau atsisakyti suteikti

Pakeitimai palies ir darbuotojus, turinčius teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu.

Iki šiol tam tikroms darbuotojų grupėms, pavyzdžiui, darbuotojams, auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, darbdavys privalėjo sudaryti galimybę dirbti nuotoliniu būdu, nebent galėdavo pagrįsti, kad dėl darbo organizavimo ar gamybinio būtinumo tai sukeltų pernelyg dideles sąnaudas.

Nuo lapkričio 1 dienos ši sąlyga keisis.

Darbdaviui pakaks įrodyti, kad darbuotojo prašymo negalima patenkinti dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų.

Tai reiškia, kad atsisakymo nebereikės papildomai pagrįsti pernelyg didelėmis sąnaudomis.

Vis dėlto darbdavys turės pagrįsti, kodėl konkrečiu atveju nuotolinis darbas negalimas.

Nedarbingumas nebestabdys galimybės užbaigti pažeidimo tyrimą

Darbo kodekso pakeitimai taip pat turės įtakos procedūroms, kai tiriamas galimas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

Nuo lapkričio 1 dienos į nustatytus tokių procedūrų terminus nebebus įskaičiuojamas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo arba atostogavo.

Tai leis darbdaviams turėti daugiau laiko užbaigti pradėtą tyrimą, jei darbuotojas jo metu suserga ar išeina atostogų.

Anot teisės ekspertės, šis pakeitimas gali būti reikšmingas praktikoje, nes padės išvengti situacijų, kai dėl darbuotojo nebuvimo darbe tampa sudėtinga laikytis procedūrinių terminų.

Keisis ir kolektyvinių sutarčių galimybės

Naujoji tvarka numatys daugiau lankstumo ir kolektyvinėse sutartyse.

Pagal iki šiol galiojusias nuostatas darbdavys, tirdamas galimą darbo pareigų pažeidimą, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki 30 kalendorinių dienų ir šiuo laikotarpiu mokėti jam vidutinį darbo užmokestį.

Nuo lapkričio 1 dienos kolektyvinėje sutartyje bus galima numatyti kitokią darbo užmokesčio mokėjimo tokio nušalinimo laikotarpiu tvarką.

Papildomų galimybių atsiras ir aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse.

Jose bus galima sutrumpinti laikotarpį, per kurį darbuotojas turi pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nuo trejų iki dvejų metų.

Taip pat bus galima susitarti dėl piniginės kompensacijos už kasmetinių atostogų dalį, viršijančią atostogų už dvejus darbo metus trukmę, bei nustatyti tokios kompensacijos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

Tai reiškia, kad dalis atostogų ir jų kompensavimo klausimų galės būti sprendžiama kolektyvinėmis derybomis su darbuotojų atstovais.

Pokyčiai jau prasidėjo spalį

A. Daubaraitė primena, kad dalis Darbo kodekso pakeitimų įsigaliojo dar spalio 1 dieną.

Jie susiję su dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimu.

Be kita ko, keičiasi dienpinigių mažinimo ribos, darbuotojų informavimo apie dienpinigių dydį tvarka ir kiti komandiruočių apmokėjimo aspektai.

Todėl įmonėms, kurių darbuotojai vyksta į komandiruotes, svarbu įsitikinti, kad taikomos taisyklės atitinka naująjį reguliavimą.

Ekspertė ragina darbdavius nelaukti, kol pasikeitusios nuostatos sukels praktinių problemų.

„Bendra rekomendacija darbdaviams būtų peržiūrėti ir pagal poreikį atnaujinti darbo sutarčių šablonus, vidaus dokumentus bei procedūras“, – pataria A. Daubaraitė.

Jos teigimu, su pokyčiais taip pat reikėtų supažindinti įmonių vadovus ir už personalo valdymą atsakingus specialistus.

Nuo lapkričio pradžios įsigaliosiančios naujovės keis ne vieną įprastą darbo santykių taisyklę. Todėl tiek darbuotojams, tiek darbdaviams svarbu žinoti, kokios teisės ir pareigos atsiras, ypač sudarant naujas darbo sutartis ar nutraukiant esamus darbo santykius.