Darbuotojai nesibaimina ginti savo teisių
Darbo ginčų komisijos šiemet sulaukia vis daugiau gyventojų kreipimųsi. Per pirmąjį 2026 metų pusmetį jos gavo 5 142 prašymus išnagrinėti darbo ginčus – tai 747 prašymais, arba apie 17 proc., daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kartu išaugo ir pareikštų reikalavimų skaičius – darbuotojai komisijoms pateikė 13 074 reikalavimus, o tai yra 2 429 reikalavimais (apie 23 proc.) daugiau nei prieš metus.
Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia ginčų sukasi apie darbo užmokestį. Reikalavimai dėl neišmokėto atlyginimo, priedų, kompensacijų ar kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų sudarė apie 71 proc. visų nagrinėtų reikalavimų. Po jų rikiuojasi ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, darbo sutarčių sąlygų, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo bei darbo ir poilsio laiko organizavimo[1].
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, tai rodo, kad darbuotojai vis aktyviau naudojasi galimybe savo teises ginti ne teisme, o Darbo ginčų komisijose. Be to, vis dažniau keliami ne tik finansiniai, bet ir su darbo aplinka bei darbo sąlygomis susiję klausimai.
Daugėja skundų dėl psichologinio smurto ir diskriminacijos, daugiausia ginčų – transporto sektoriuje
Šių metų statistikoje išsiskiria dar viena tendencija – sparčiai augantis reikalavimų dėl psichologinio smurto darbo vietoje skaičius. Valstybinė darbo inspekcija skaičiuoja, kad tokių kreipimųsi gauta beveik dvigubai daugiau nei per pirmąjį praėjusių metų pusmetį. Taip pat pastebimas augimas bylose dėl darbo ir poilsio laiko pažeidimų, darbo sutarčių sąlygų keitimo, neturtinės žalos atlyginimo, diskriminacijos, lyčių lygybės bei kolektyvinių darbo ginčų.
Didžiąją dalį – apie 95 proc. – visų išnagrinėtų prašymų pateikė darbuotojai. Tai rodo, kad būtent jie dažniausiai inicijuoja ginčus siekdami apginti, jų nuomone, pažeistas teises. Daugiausia konfliktų kilo transporto ir sandėliavimo sektoriuje, kuriam teko apie ketvirtadalis (25 proc.) visų darbo ginčų. Antroje vietoje liko statybų sektorius, kuriame užfiksuota apie 20 proc. visų ginčų, o trečiąją vietą užėmė apdirbamosios gamybos įmonės, sudariusios apie 13 proc. nagrinėtų atvejų.
Reikšmingą dalį darbo ginčų sudaro ir užsienio darbuotojų kreipimaisi. Apie 19 proc. visų šiemet išnagrinėtų ginčų buvo susiję su kitų valstybių piliečiais, daugiausia atvykusiais iš Uzbekistano, Baltarusijos, Ukrainos, Tadžikistano ir kitų trečiųjų šalių. Tai rodo, kad darbo santykių problemos išlieka aktualios ir vis gausėjančiai Lietuvoje dirbančių užsieniečių bendruomenei.
Kas trečias reikalavimas tenkinamas, darbuotojams priteista daugiau kaip 8,5 mln. eurų
Nors ne visi ginčai baigiasi komisijų sprendimais, nemaža jų dalis išsprendžiama taikiai. Apie 25 proc. visų reikalavimų baigėsi šalims pasirašius taikos sutartį, o dar 13 proc. atvejų ieškovai savo reikalavimų atsisakė dar iki komisijos posėdžio arba jo metu. Valstybinė darbo inspekcija pabrėžia, kad iš viso apie 38 proc. darbo ginčų baigėsi be galutinio sprendimo, šalims radus kompromisą arba darbuotojui nusprendus nebetęsti bylos.
Tais atvejais, kai komisijos priėmė sprendimus iš esmės, apie 31 proc. reikalavimų buvo visiškai arba iš dalies patenkinti darbuotojų naudai. Dar 17 proc. reikalavimų buvo atmesti, komisijoms nenustačius pagrindo juos tenkinti.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Darbo ginčų komisijos darbuotojų naudai priteisė apie 8,52 mln. eurų, o darbdavių naudai – apie 40 tūkst. eurų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, bendra priteistų sumų vertė padidėjo apie 1,7 proc.
Apibendrindama pusmečio rezultatus Valstybinė darbo inspekcija pažymi, kad augantis darbo ginčų skaičius nebūtinai reiškia prastėjančius darbo santykius. Institucijos vertinimu, tai taip pat rodo didėjantį darbuotojų sąmoningumą, geresnį savo teisių išmanymą ir didesnį pasitikėjimą Darbo ginčų komisijomis, kurios vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu sprendžiant konfliktus tarp darbuotojų ir darbdavių.
