Atlyginimų skaidrumas: ką darbuotojai galės sužinoti nuo kovo 1 d. ir ko – ne

Darbo kodekso pakeitimai keičia tai, kiek darbuotojas gali žinoti apie atlygį savo darbovietėje. Kaip rašo Delfi, darbuotojai nuo kovo 1 d. galės prašyti vidutinių tos pačios pareigybės ar pareigybių grupės atlyginimų duomenų. Konkretaus kolegos algos sužinoti nebus galima, tačiau savo uždarbį su vidurkiu palyginti bus kur kas lengviau. Darbdaviams tai reiškia naujas pareigas ir papildomas ataskaitas.

Vidurkis, o ne konkreti kolegos alga

Pasak advokatų kontoros „WIDEN“ partnerio, darbo teisės praktikos vadovo dr. Viliaus Mačiulaičio, kalbama apie vidutinius rodiklius, ne apie pavienių žmonių uždarbį. Jis Delfi sakė:

„Apie konkretų kolegą klausti nebus galima, nes egzistuoja tam tikros konfidencialumo ribos. Tačiau darbuotojai galės sužinoti, koks yra vidutinis atlygis tame pačiame lygmenyje ar pareigybių grupėje“

Taigi atlyginimų intervalų ar asmeninių sumų nematysime. Pagal Delfi aprašytą tvarką darbuotojas gaus vidurkį ir galės pasižiūrėti, kur jo paties alga. Mačiulaitis paaiškino, kad jei žmogus gauna daugiau, tikriausiai viskas gerai, o jei mažiau – „natūraliai kils klausimas: kodėl?“.

Kas ir kada turi būti pasiruošęs

Darbdaviai privalės parengti ir patvirtinti aiškias darbo apmokėjimo sistemas. Delfi nurodo, kad iki gruodžio 31 d. jos turi būti sukurtos ir pasitvirtintos. Nuo sausio 1 d. darbdaviai valstybei teiks detalius atlygio ir darbo laiko duomenis. Pirmosios detalios ataskaitos už sausį turėtų būti pateiktos vasario antroje pusėje, o realūs duomenys „Sodros“ bazėse ir įmonių sistemose susiformuos kovo mėnesį.

Būtent „Sodra“ atliks atlygio duomenų skaičiavimo ir sugretinimo funkciją. Mačiulaitis ją pavadino „savotišku kalkuliatoriumi“. Subendrintus duomenis galės naudoti ir darbuotojų atstovai, kurie turės teisę rūpintis visos organizacijos atlygių sistema ir ieškoti kompromisų, jei ji neteisinga.

Straipsnyje pažymima, kad esminiai teisinio reguliavimo pokyčiai įsigaliojo jau birželio 7 d., o dalis prievolių startuoja vėliau – sausio 1 d. ir kovo 1 d. Tai skirtingos skirtingų nuostatų datos. Šaltinyje neaišku, ar terminai taikomi visiems darbdaviams be išimčių, todėl konkrečios įmonės verta pasitikslinti pas Valstybinę darbo inspekciją ar Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Ar 5 proc. riba pakeis algų derybas

Jei skirtingų lyčių darbuotojų atlygio skirtumas už tą patį darbą viršys 5 procentus, darbdavys turės situaciją taisyti. Delfi pabrėžia, kad Lietuva Europos Sąjungos direktyvą perkėlė plačiau nei tik lyčių atlygio nelygybės klausimui.

Mačiulaitis primena, kad lygiavertiškumo principas darbo santykiuose galiojo ir anksčiau:

„Vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principas visuomet buvo ir yra darbo santykiuose. Turbūt ir gyvenime visi norime, kad su mumis elgtųsi vienodai, tomis pačiomis sąlygomis. Darbuotojai lygiai taip pat nori gauti teisingą darbo užmokestį ir nebūti skriaudžiami“

Naujovė, jo žodžiais, prideda vidinį kontrolės mechanizmą šalia Valstybinės darbo inspekcijos ar profesinių sąjungų, nes darbuotojai patys galės pasitikrinti, ar jų atlyginimas teisingas. Derybose tai reiškia, kad prašydamas pakelti algą žmogus turės konkretų palyginimą, o ne tik nuojautą.

8,5 proc. atotrūkis ir statistikos spąstai

Mačiulaičio teigimu, Europos valstybėse vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis siekia iki 10 proc., o Lietuvoje praėjusiais metais buvo 8,5 proc., anksčiau – dar didesnis. Jis vadina tai gera tendencija, bet įspėja, kad statistika ne visada atspindi realybę: statyba labiau vyriška sritis, švietimas – moteriška, todėl algos tarp jų natūraliai skiriasi.

Našta verslui ir patarimas pateikti skaičius su paaiškinimu

Didžiausią riziką advokatas mato administracinėje naštoje:

„Mane labiausiai neramina administracinė našta, nes tai yra didžiulis iššūkis verslui ir platesnio paveikslo dalis. Vienas iš naujų įpareigojimų – teikti kur kas daugiau duomenų valstybei. Nepavyko po ilgų diskusijų įtikinti valstybės institucijų, kad ataskaitų turėtų būti mažiau. Ir taip jos teikiamos kiekvieną savaitę, tad galbūt kur kas patogiau būtų buvę įvesti papildomą langelį jau teikiamose ataskaitose. Deja, taip neatsitiko – atsirado papildomų ataskaitų“

Be to, anksčiau valstybė šių duomenų nerinko. Darbdaviams jis pataria vien skaičių neskelbti:

„Mano patarimas darbdaviams – neduokite plikų skaičių. Duokite skaičius su paaiškinimais ir informacija, kodėl tie skirtumai atsiranda. Gal jūsų komandoje yra žmonių, kurie dirbo daug viršvalandžių arba sėkmingai įgyvendino svarbų projektą? Natūralu, kad vidutiniai skaičiai tokiu atveju išsikreips, nes kažkas gavo priedą už papildomus darbus“

Kol kas šią informaciją skelbia tik Delfi, oficialaus teisės akto teksto ar institucijų komentarų čia nepateikiama. Apie atlyginimų teisėtumą skaitykite ir mūsų tekste apie VDI įspėjimą dėl neteisėtų išskaitų iš atlyginimo.