Storosios žarnos vėžys gali nesukelti simptomų: kam priklauso patikra nuo 50 metų

Apie storosios žarnos vėžį ir išplitusios ligos gydymą Delfi papasakojusiai Elmyrai Vaidakavičienei diagnozė nustatyta sulaukus 47 metų – tuomet pagal amžių ji dar nepateko į prevencinės patikros programą. Lietuvoje ši patikra skirta 50–74 metų imtinai vyrams ir moterims, tačiau atsiradus ligos požymiams į šeimos gydytoją reikia kreiptis ir jaunesniems žmonėms.

Prevencinė patikra skirta ieškoti ligos, kol žmogus dar nejaučia simptomų. Skundų turinčio paciento ištyrimas neturi būti atidedamas iki programoje nustatyto amžiaus.

Diagnozę išgirdo 47 metų, dabar ieško kitų gydymo galimybių

Kaip rašo Delfi, E. Vaidakavičienė į gydytojus kreipėsi pradėjus skaudėti pilvą. Vėliau išsivystė žarnų nepraeinamumas, prireikė operacijos. Jos pasakojimu, storosios žarnos sienelėje rastas piktybinis navikas.

Moteris portalui pasakojo apie vėliau gydytus ligos židinius plaučiuose, kiaušidėse, kepenyse ir smegenyse. Jai taikytos operacijos, chemoterapija ir spindulinis gydymas. Šios individualios ligos eigos aplinkybės žinomos iš jos pasakojimo Delfi, o ne iš viešai paskelbtų medicininių dokumentų.

„Plaučiuose buvo matomi keli dariniai, taip pat keli dariniai kiaušidėse, tačiau dėl įvairių nesusipratimų jie nebuvo traktuojami kaip metastazės. Man buvo paskirta profilaktinė chemoterapija, kaip gydant 3 stadijos ligą“, – Delfi sakė Elmyra Vaidakavičienė.

Tai pacientės pateiktas gydymo aplinkybių vertinimas. Be medicininių dokumentų ir gydymo įstaigos paaiškinimo negalima nustatyti, kodėl tuo metu priimti konkretūs sprendimai.

Delfi duomenimis, moteris yra įsteigusi labdaros fondą ir renka lėšas eksperimentiniam gydymui bei kelionei į Londoną. Ar numatomas vaistas jai bus skirtas, koks bus galutinis gydymo planas ir jo rezultatas, neaišku. Pacientės teiginys apie jai likusias gydymo galimybes taip pat nėra bendras visiems storosios žarnos vėžiu sergantiems žmonėms taikomų gydymo būdų aprašymas.

50–74 metų gyventojams tyrimas priklauso kas dvejus metus

Valstybinės ligonių kasos skelbiamoje informacijoje apie storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą nurodoma, kad joje gali dalyvauti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų imtinai. Slapto kraujavimo išmatose tyrimas pagal programą atliekamas kartą per dvejus metus.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam žmogui programos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Svarbu kreiptis į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa dėl atitinkamų paslaugų.

Pirmasis žingsnis – susisiekti su šeimos gydytojo komanda įstaigoje, kurioje esate prisirašę. Joje paaiškins, kaip gauti tyrimui skirtą priemonę, surinkti mėginį ir jį pristatyti. Atskirai pirkti komercinio tyrimo vien tam, kad būtų galima dalyvauti programoje, nereikia.

Jei nežinote, kada tikrinotės paskutinį kartą, paprašykite šeimos gydytojo komandos patikrinti ankstesnio tyrimo datą. Tai ypač svarbu nejaučiant jokių negalavimų: gera savijauta nėra priežastis praleisti patikrą.

Teigiamas išmatų tyrimas dar nereiškia vėžio

Programoje naudojamu tyrimu ieškoma kraujo pėdsakų, kurių žmogus gali nepastebėti. Jis pats nenustato nei naviko vietos, nei galutinės diagnozės. Kraujavimo priežastis gali būti ir ne vėžys.

Ligonių kasos nurodo, kad gavus teigiamą rezultatą šeimos gydytojas siunčia pacientą pas gydytoją specialistą tolesniam ištyrimui. Paprastai atliekama kolonoskopija – storosios žarnos apžiūra lanksčiu prietaisu su kamera. Prireikus paimamas audinio mėginys, kuris tiriamas laboratorijoje.

Kolonoskopijai reikia pasiruošti išvalant žarnyną. Tikslias pasiruošimo, mitybos ir vartojamų vaistų instrukcijas turi pateikti tyrimą atliekanti įstaiga. Registruojantis verta iš karto paprašyti šių nurodymų, o vartojamų vaistų savarankiškai nenutraukti.

Neigiamas slapto kraujavimo tyrimas nėra garantija, kad žarnyne nėra ligos. Jeigu po jo atsiranda ar išlieka simptomų, reikia kreiptis į gydytoją, o ne laukti kitos patikros po dvejų metų.

Kraujas išmatose ir pasikeitęs tuštinimasis – priežastys kreiptis nelaukiant

Nacionalinis vėžio institutas, informuodamas apie storosios žarnos vėžį, pabrėžia, kad ankstyva liga gali neturėti aiškių požymių. Tarp galimų simptomų nurodomi:

• kraujas išmatose arba kraujavimas iš tiesiosios žarnos;
• pasikeitęs tuštinimasis – užsitęsęs viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar jų kaita;
• pilvo skausmas, pūtimas, nepilno pasituštinimo pojūtis;
• be aiškios priežasties mažėjantis svoris;
• silpnumas ir mažakraujystė, kurią gali sukelti nepastebimas kraujavimas.

Šie požymiai savaime nepatvirtina vėžio: juos gali sukelti ir kitos ligos. Tačiau jų priežastį turi įvertinti gydytojas. Registruojantis svarbu pasakyti, kokie simptomai atsirado ir kiek laiko jie tęsiasi, o ne prašyti vien prevencinio tyrimo.

Jeigu stipriai skauda pilvą, kartojasi vėmimas, pilvas pučiasi ir nepavyksta pasituštinti ar išleisti dujų, tai gali būti žarnyno nepraeinamumo požymiai. Tokiu atveju reikia skubios medicinos pagalbos, nelaukiant planinio vizito.

Šeimos ligų istorija svarbi ir nesulaukus 50 metų

Nacionalinio vėžio instituto informacijoje tarp rizikos veiksnių nurodomas vyresnis amžius, artimųjų storosios žarnos vėžio istorija, paveldimi sindromai, žarnyno polipai ir ilgalaikės uždegiminės žarnyno ligos. Rizika taip pat siejama su rūkymu, alkoholio vartojimu, nutukimu, mažu fiziniu aktyvumu ir mitybos ypatumais.

Sveikesnis gyvenimo būdas rizikos nepanaikina. O programos pradžia nuo 50 metų nereiškia, kad jaunesnis žmogus negali susirgti ar gauti reikalingų tyrimų.

Jeigu storosios žarnos vėžiu sirgo tėvai, broliai, seserys ar vaikai, apie tai verta pasakyti šeimos gydytojui. Ypač svarbu nurodyti, kokio amžiaus artimasis susirgo. Pagal individualią riziką gydytojas sprendžia dėl ankstesnio ištyrimo ar specialisto konsultacijos.

Artimiausias žingsnis priklauso nuo situacijos: neturint simptomų ir patenkant į programos amžiaus grupę – pasitikslinti paskutinės patikros datą, o turint nusiskundimų ar reikšmingą šeimos ligų istoriją – registruotis gydytojo konsultacijai dabar, nelaukiant kito prevencinio tyrimo termino.